„Galbūt dabar yra laikas pagalvoti apie tai, kad po krizės galimai atsiranda sąlygos į gerąją pusę pakeisti Lietuvos situaciją ir išnaudoti ją tam tikram kokybiniam šuoliui. Manau, kad galėtume ir turėtume kalbėti ne tik apie krizės suvaldymą, subsidijas, bet taip pat ir pagalbą, verslo, privataus verslo paskatinimą, kaip dar sustiprinti Lietuvos pozicijas tarptautinio susisiekimo sektoriuje“, – LRT radijui ketvirtadienį kalbėjo Prezidentūros Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas.
Anot jo, iki šiol tiesioginių skrydžių iš Vilniaus buvo palyginti nedaug, bet pasistengus oro kelių konfigūracija galėtų pasikeisti Lietuvos naudai.
„Pavyzdžiui, Vyriausybė turėjo labai stipriai stengtis, kad atsirastų skrydis į Londoną (Londono Sitį – BNS) – savaime suprantama, svarbi sostinė pasauliniu mastu. Ir tų tiesioginių skrydžių iš Vilniaus buvo pakankamai nedaug. Skrisdavome į įvairias vietas per Varšuvą, Rygą, Helsinkį. Tai galbūt po krizės atsirastų galimybių pakeisti tą situaciją ir paskatinti, kad Vilniaus bent jau tiesioginių skrydžių turėtų daugiau“, – kalbėjo J. Neverovičius.
Praėjusių metų pabaigoje BNS kalbinti ekspertai teigė, kad Lietuvoje daugėja verslui ir valstybės pareigūnams būtinų tarptautinių skrydžių, tačiau šalis vis dar yra skrydžių zonos pakraštyje. Todėl jai svarbu gerinti oro susisiekimą, ypač su Prancūzijos ir Vokietijos didmiesčiais bei Jungtinėmis Valstijomis.
2019-ųjų gegužę pradėtas skrydis iš Vilniaus į Londono Sičio oro uostą. Skrydis pirmą kartą Europoje tapo remiamas – Lietuvai dvejus metus truko įtikinti Europos Komisiją leisti taikyti paramos mechanizmą.
