Nepainiokit! Ne valstybę privatizuot reikia, o nuosavybę toje valstybėje. Nuosavybė turėtų būti tik privati.

tai reiktu ,pasak geidmino,privatizuot valstybe ir viskas eitu kaip sviestu tepta

Suvaikščiokit į elektros centra, pavyzdžiui pasikeisti elektros abonento knygelę, ir visa "langų daužymo" teorija bus (net pačiam durniausiam) kaip ant delno.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis nieko ekonomikai nenumatė ir nesistengė to daryti. Tiesiog nebuvo tada įžvalgių ekonomistų. O privatizuoti reikėjo iškart ne tik tariamus „strateginius“ ūkio objektus, bet ir visa kita. Tačiau, prosocialistinių idėjų prikimštoms intelektualų galvoms, privatizacija jau tada asociavosi su „kapitalistiniu išnaudojimu“ ir „laukine rinka“. Todėl ir šiandien dar ištisos ūkio sritys yra neefektyvioje valdiškoje kontrolėje.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis numatė neigiamą monopolijų poveikį ir draudė privatizuoti strateginius Lietuvos ūkio objektus.

Tokie bizniai kaip energetika ar traukinių eismas, paštas natūraliai efektyviausiai dirba monopoline struktūra. Kaip parodė pastarojo dešimtmečio privatizacijos daugelyje šalių, tokių biznių privatizacijos kainų nė kiek nesumažino, o paslaugos dažnai suprastėjo - kaip ir reikėjo tikėtis sveiku protu. Kyla klausimas - kam iš viso net ir tokius biznius reikėjo privatizuoti? Vasltybinė monopolija vis dėlto yra patrauklesnė nei privati monopolija - bent jau daugiau profesionalaus dėmesio skiriama paslaugos kokybei. Kai pelno dydis neprivalo būti kiek įmanoma maksimalus, ir kainos gali būti normalios, ir paslaugos būna pilnos bei saugios, ir centus uždirbantys padaliniai neuždaromi. Iš principo, valstybinį monopolistą kontroliuoja visuomenė (nors prie bukiausios politinės kultūros tai, žinoma, nėra faktorius), kai tuo tarpu privačiam monopolistui nieko nepasakysi.

Bet autoriaus langų daužytojų kritika vis tiek neaiški. Kur ten mikroekonomika nuo makroekonomikos ten atskiriama? Ar langų daužytojai, ar gamtos stichijos (uraganai, gaisrai), nuniokotas turtas iš tikrųjų atneša pelnus ir ekonominį augimą kam be kam. Ir galų gale, efektas yra ne tiek ekonominis kiek socialinis: turto perskirtymas turi konkrečių rezultatų ir stikliams, ir namų savininkams. Tuo tarpu bendri ekonominiai rodikliai gali ir pagerėti: ar lėšos "mikroekonomiškai" skiriamos langų įstatymui, ar "makroekonominei" gerovei, prie BNP jos vienodai priskaičiuojamos.

bet musu Brazauskus tapys rusu 'caro' dailininkas.

o jei rimtai, kad gali patiketi maximos gerais norais isskyrus taip vadinama LR Vyriausybe?

Praktiškai visos be paliovos brangstančios komunalinės paslaugos yra tiekiamos valstybinių monopolininkų, nors formaliai lyg ir privatizuota. Tikra rinkos konkurencija čia ir nekvepia. Todėl kainų „kadriliai“ dar ilgai šokdins lietuvių vartotojus.

geras straipsnis-taikliai

Velniai rautų, gryną teisybę porina. Tik bijau, kad ji neprasibraus pro užsakytų propagandistų choro staugimą apie "nacionalinį investuotoją" ir "energetinę nepriklausomybę"