Aukštaitijos gyventojai sunerimo. Panevėžio rajone pravažiavus Krekenavą link Kėdainių žmones išgąsdino pasėlių lauke netikėtai prasivėrusi žemė. Iš kur tikrų tikriausios smegduobės, jei Krekenavos seniūnija negarsėja karstinėmis įgriuvomis?
Apie keturių metrų ilgio ir trijų metrų pločio netoli kelio atsivėrusi įgriuva sudomino ir Krekenavos regioninio parko specialistus.
„Smegduobė visiškai nebūdingas reiškinys mūsų kraštui. Karstinis regionas, kuriame smegduobės paprastai atsiranda, yra gerokai toliau į šiaurę nei mes dabar. Iš tikro labai norėjau pamatyti“, – sakė regioninio parko atstovė Ugnė Leikaitė.
Apsidairius tame pačiame ūkininko lauke matosi dar viena smegduobė. Tik kita kiaurymė žioji kiek arčiau Nevėžio upės.
Pagal kilmę smegduobės skirstomos į natūralias ir žmogaus veiklos sukeltas. Dažniausiai karstinės įgriuvos atsiveria naktį – šiuo unikaliu ir natūraliu gamtos reiškiniu gali pasigirti ar pasiguosti tik Šiaurės Lietuva. Ne veltui Biržų ir Pasvalio krašto gyventojai net didžiausiam priešui nelinki skradžiai žemę prasmegti, mat tokie žodžiai gali imti ir netikėtai išsipildyti.
Kasmet šiame krašte atsiveria po 10–20 smegduobių. Biržų rajone jų priskaičiuojama jau 9000.
Vis dėlto Panevėžio rajono gyventojams, pasirodo, nerimauti nėra ko. Atidžiau apžiūrėjusi smegduobes gamtos specialistė mano, kad bent jau šios įgriuvos netikros. Kad nėra jokios grėsmės, sako ir pats ūkininkas.
Ūkininkas sako jau pavasarį smegduobių nebeliks, nes sugadintą rinktuvą teks remontuoti.
Tiesa, šiaurės Lietuvai šį pavasarį Lietuvos geologai nieko gero nežada. Mat mokslininkų skaičiavimais, pernai iš požemio išplauta rekordinis kiekis gipso per visus penkiasdešimt metų ir vietoj gipso dabar - didžiulės tuščios ertmės. Tad šiaurės aukštaičiams prognozės liūdnos - pavasarį gali atsivertė didelės naujos smegduobės.
Plačiau apie tai TV3 reportaže
