Ketvirtadienį M.Bastys kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką.
„Prašau pradėti ikiteisminį tyrimą mano atžvilgiu pagal nusikaltimo, numatyto BK 118 straipsnyje, požymius“, – rašoma Seimo nario prašyme.
Baudžiamojo kodekso 118 straipsnis numato, kad tas, kas padėjo kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką – jos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, – baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.
Savo prašymą M.Bastys grindžia trečiadienį NSGK patvirtintomis parlamentinio tyrimo išvadomis, kad jis bendradarbiavo su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.
„Išvada surašyta taip, kad iš jos išplaukia tai, jog mano veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 118 straipsnyje, požymių. Anot Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, jie turi pakankamai duomenų, kad aš veikiau prieš Lietuvos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ir ekonominę galią“, – teigia M.Bastys.
Atlikęs tyrimą dėl M.Basčio ryšių Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas trečiadienį konstatavo, kad
šis parlamentaras, palaikydamas artimus ir nuolatinius ryšius su Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovais, veikė prieš Lietuvos valstybės interesus.
NSGK teigimu, „artimi Seimo nario M.Basčio ryšiai su buvusiais ir esamais Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnais, Kremliui artimais žurnalistais ir buvusiais bei esamais nusikalstamo pasaulio atstovais kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“.
Išvadose taip pat pažymima, kad M.Bastys, tarpininkaudamas „Rosatom“ ir su ja susijusioms įmonėms, „siekė daryti įtaką politiniams procesams ir aukščiausiems pareigūnams Lietuvoje, kurie galėjo pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį ir padaryti žalos Lietuvos valstybei“.
