Vieniems sakant, kad įtaka yra jaučiama. Kiti, kad žmonės kartais tiesiog save įtikina dėl to poveikį ir jaučia.
Išryškėja giluminės emocijos
Psichologas Marius Daugelavičius teigia, kad iš praktikos pastebi, kad mėnulio fazės veikia žmones.
„Pagal empirinius pastebėjimus, tai pilnatis be abejonės veikia. Jaučiasi, kad žmonių emocinė būsena, ji pasidaro nestabilesnė. Pasąmoniniai procesai aktyvuojasi ir pagal žmones jaučiasi, kad emociniai procesai pradeda matytis, tie giluminiai jausmai labiau aktyvizuojasi. Ir konfliktų daugiau ir emocijos ryškesnės pasidaro tuo metu“, - pasakoja psichologas.
„Iš patirties pastebiu: dirbant su klientais, kalbantis su žmonėmis, tai tikrai pilnatis jaučiasi. Mėnulis kaip ir žmogaus pasąmonę atspindi ir simbolizuoja“, - teigia M.Daugelavičius.
Psichologas tikina, kad kiekvienos pilnaties dėsningumas yra jaučiamas. „Šiaip realiai kiekvieną pilnatį jaučiu, dėsningumas toks yra. Ir klientų daugiau, emociniai dalykai aštresni ir jaučiasi“, - pasakoja psichologas M.Daugelavičius.
Žmonės patys save įtikina?
Psichoterapeutas Olegas Lapinas turi kitą nuomonę dėl pilnaties poveikio. Jis sako, kad tai tėra nuomonė, nes suversti viską tik vienam faktoriui nėra protinga.
„Yra tiek pat žmonių, sakančių, kad veikia ta pilnatis, kiek, kad sako, jog neveikia. Poveikis pats savaime yra tikrai daugialypis. Ir gyvename tokioje gausoje įvairių poveikių erdvėje, kad išskirti vieną ir pasakyti, kad viskas yra dėl to būtų labai sudėtinga. Todėl šitas klausimas iš principo yra neatsakomas. Lygiai taip pat galime klausti, ar žmones veikia debesuotumas, lietus ar valstybinės šventės. Kadangi žmonės yra nuolatos veikiami tūkstančių įvairiausių faktorių, tad pririšti prie vieno iš faktorių yra labai sudėtinga. Nemanau, kad čia yra moksliška. Čia yra viena iš nuomonių“, - teigia psichoterapeutas.
Psichoterapeutas teigia, kad save įtikinus, argumentų jo veikimui rasti lengva. „Manau, kad suaktyvėjimas jaučiamas ne tik pilnaties metu. Žmogus suaktyvėti gali ryte, labiau nei naktį. Kaip ir susitikę vieni su kitais žmonėmis, jei jie yra draugai. Lygiai taip suaktyvėja vaikas gavęs Kalėdinę dovaną. Žinoma, neskaitant tų žmonių, kurie tiki mėnulio poveikiu. Ir žinodami, kad šiandien pilnatis, jie sunerimsta, pradeda ieškoti įrodymų, kad tada suaktyvės. Tada jie vien nuo minties keičiasi“, - pasakoja ekspertas.
Tvarka nustatyta Seimo statute
Visgi, Seimo Ryšių su visuomene skyrius informuoja, kad savaitės pertraukos tarp plenarinių posėdžių yra nustatytos Seimo statuto tvarka.
„Seimo statute yra įtvirtinta, kad Seimo valdyba tvirtina preliminarų Seimo sesijos posėdžių grafiką, o Seimo seniūnų sueiga svarsto savaitės ir dienos posėdžių darbotvarkių projektus ir pritaria jiems. Statute taip pat įtvirtinta, kad Seimo Pirmininkas kartu su Seimo Pirmininko pavaduotojais pagal patvirtintą savaitės posėdžių darbotvarkę sudaro detalų kiekvienos posėdžių dienos darbotvarkės projektą, kuriame kiekvienam klausimui atskirai turi būti nurodytas pranešėjas ir svarstymo ar balsavimo laikas“, - informuoja Seimo Ryšių su visuomene skyriaus Spaudos centro atstovė Eglė Trembo.
Pertraukos tarp posėdžių yra daromos kas 3 savaites. „Seimo sesijos metu paprastai rengiami 4 posėdžiai per savaitę - po 2 antradienį ir ketvirtadienį, o kas 3 savaitės daromos vienos savaitės plenarinių posėdžių pertraukos. Kitomis savaitės dienomis ir tą savaitę, kai nėra plenarinių posėdžių, Seimo valdybos nustatytu laiku rengiami Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, frakcijų, komitetų ir komisijų posėdžiai, Seimo narių susitikimai su rinkėjais, savivaldybių atstovais“, - informuoja Seimo Ryšių su visuomene skyrius.
Tad sunerimti nereikia, Seimas pertraukas tarp posėdžių daro ne dėl pilnaties.
