Černobylio pragare dirbusį vyrą prieš pusmetį palaidojusi uteniškė nesulaukia jai priklausančios valstybinės išmokos. To priežastis paprasta - jau kurį laiką neposėdžiauja tokias išmokas skirstanti komisija, rašo „Lietuvos žinios“.
Kiekvieno lietuvio, sovietų vežto likviduoti sprogimo Černobylio atominėje elektrinėje padarinių, gyvybę Lietuvos valstybė yra apdraudusi 14400 litų. Pinigai, kurių negavo anapilin iškeliavę černobyliečiai, turėtų būti išmokami jų artimiesiems. Tačiau uteniškei Vidai Černiauskienei, pateikusiai paraišką dėl vadinamosios Černobylio išmokos, tenka apsišarvuoti ne mažesne kantrybe, nei reikėjo 15 metų slaugant sunkiu ligoniu tapusį sutuoktinį.
Išvežtas prievarta
Šių metų gegužę palaidotas Jonas Černiauskas buvo vienas iš 7 tūkst. lietuvių, į Černobylį patekusių ne savo noru. Jis ten atsidūrė 1987-ųjų pavasarį. Radiacija itin užkrėstoje zonoje uteniškis praleido porą mėnesių, dirbo ugniagesių brigadoje. V. Černiauskienė prisimena, kad tąkart atsisveikinti su vyru jai buvo labai sunku, nes šeima laukėsi antro vaikučio - dukrelės.
Į Uteną J. Černiauskas grįžo, kaip atrodė jo žmonai, sveikas, bet sugniuždytas. Praėjus keleriems metams moteris pastebėjo, kad vairuotoju dirbusį vyrą ėmė apleisti jėgos, jis skundėsi nemiga. Netrukus J. Černiauskas žmonai prisipažino nebegalintis išlipti iš krovininio automobilio kabinos. Moteriai pavyko įkalbėti vyrą išsitirti sostinėje įsikūrusioje Sapiegos ligoninėje. Medikai konstatavo, kad J. Černiausko negalavimų priežastis - radiacija, kurią gavo dirbdamas Černobylyje. Vyro sveikata ėmė sparčiai blogėti, jam buvo diagnozuota onkologinė liga.
J. Černiauskas mirė prikaustytas prie lovos, o iki tol ne vienus metus nesikėlė iš neįgaliojo vežimėlio, buvo visiškai priklausomas nuo kitų malonės.
Baiminasi negauti išmokos
„Gydytojų komisijai nustačius, kad mano vyro susirgimo priežastis - Černobylyje gauta radiacija, jam buvo išmokėti beveik 3 tūkst. litų iš 14400 litų sumos. Vyras yra rašęs prašymus ir rinkęs dokumentus, reikalingus šiai išmokai gauti ir tada, kai jam buvo nustatyta antra invalidumo grupė, ir kai buvo pripažinta visiška negalia. Iš viso vyras gavo 7 tūkst. litų iš jam priklausančios sumos. Man buvo pasakyta, kad po jo mirties nepamirščiau pasiimti dar 7400 litų“, - LŽ pasakojo V. Černiauskienė.
Uteniškė rinko išrašus iš vyro ligos istorijos, daugybę kitų dokumentų, įrodančių, kad po vyro mirties jai priklauso išmoka. „Išsiunčiau visus dokumentus į Sapiegos ligoninę, kurioje turėtų posėdžiauti komisija. Tada sužinojau, kad ji susirinks rugsėjį. Tačiau paskambinusi nurodytu laiku išgirdau, kad posėdžio nebuvo“, - kalbėjo V. Černiauskienė. Tą patį ji išgirdo ir spalį, ir šį mėnesį. Moteriai kilo įtarimų, kad jai turinti atitekti išmoka nebus išmokėta. „Liksiu be nieko, tik su didžiuliu netekties skausmu“, - ašarų sulaikyti negalėjo uteniškė.
Sunkumų patiria ir kiti
„Iš Černobylio avariją likvidavusių 7 tūkst. lietuvių 700 jau nebėra. Tarp visų likusių gyvų černobyliečių žinau tik vieną, kuris niekuo neserga ir net gerai atrodo“, - LŽ teigė černobyliečius vienijančio fondo „Mūsų krantas“ prezidentas Anatolijus Zarovskis.
Vyras apgailestavo, kad jam dar nė karto nepavyko gauti duomenų, kiek černobyliečių yra pasinaudoję 14400 litų valstybės išmoka ar jos dalimi. Kad žmonėms šią išmoką gauti sunku, A. Zarovskis girdėjo. Jis teigė, kad vadinamąją černobyliečio pašalpą skirsto itin gausi, visuomeniniais pagrindais dirbanti kompetentingų asmenų komisija. „Kadangi narių šioje komisijoje daug, o už darbą jiems niekas nemoka, susirinkti ir patvirtinti išmokų mokėjimą jiems nelengva“, - tikino fondo prezidentas.
Nei atims, nei sumažins
Minėtai komisijai vadovaujanti Sveikatos apsaugos ministerijos Specializuotos medicinos pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė Anžela Slušnienė LŽ patvirtino, kad išmokų skirstymas „užstrigo“. Mat vienas komisijos narys mirė, kitas išėjo į užtarnautą poilsį. Būtina sudaryti naują komisiją, patvirtinti mokėjimą už jos darbą, tai šiuo metu esą ir daroma.
A .Slušnienė patikino, kad V. Černiauskienė, dabar jau naujai komisijai nustačius, kad jos vyro ligų ir mirties priežastis buvo sprogimo Černobylio atominės elektrinės padarinių likvidavimas, gaus valstybės skiriamus pinigus. Esą nei valdžios kaita, nei taupymo programa įtakos tam neturės.
Daiva Baronienė
