Rajono valdininkai, be skrupulų milijonus eurų leidžiantys tiltų rekonstrukcijai, nuplaunamo paplūdimio įrengimui, šimtatūkstantines lėšas skiriantys privačiam krepšinio klubui, gatvių ir šaligatvių remontui bei dar dešimtis tūkstančių įvairiausiems koncertams ir šventėms, iškviesti ant Seimo „kilimėlio“, net nesigėdydami virkauja, kad svarbiausiai rajono problemai išspręsti ir skirti pinigų vandenvalos įrenginių rekonstrukcijai negali, nes... nebeturi galimybės skolintis, o biudžetas jau ištuštintas.
Veiksmų nesiima nuo pavasario
O kad neišvengiamai reikės pinigų vandenvalos įrenginiams rekonstruoti, kurie nepajėgdami tinkamai funkcionuoti baigia visą miestą prasmardinti, buvo žinoma jau seniai.
Dar pavasarį į Kėdainius atvykęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas ragino savivaldybę kuo skubiau ieškoti 50 procentų rekonstrukcijai reikalingų lėšų, pažadėjęs, kad likusius 50 procentų skirs Aplinkos ministerija.
Aplinkos ministerija pažadėtą dalį pinigų skyrė – rezervavo ir laiko juos laukdama, kol Kėdainių valdininkai pradės spręsti šį klausimą.
Tačiau šie niekur nesiskubina – nors ministerijos raginimų sulaukė dar pavasarį, tačiau dėl šio klausimo iki šiol net nesikreipė į rajono Tarybą.
Beje, net ir šio penktadienio rajono Tarybos posėdžio darbotvarkėje neįtrauktas klausimas dėl Kėdainiuose įvykusios ekologinės nelaimės ir dėl to paskelbtos ekstremalios situacijos bei neatidėliotinai reikalingos vandenvalos įrenginių rekonstrukcijos.
Trečiadienį Seime vykusiame Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje aplinkos ministras Kęstutis Navickas tokius Kėdainių valdančiųjų veiksmus apibūdino šviesiai tiesiai: „Savivaldybė neturi nei noro, nei galimybių, nes skolinimosi limitai yra pasibaigę šituos valymo įrenginius dar kartą rekonstruoti.“
Administracijos direktorius bandė teisintis
Minėto Seimo komiteto posėdyje dalyvavęs Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis bandė teisintis ir aiškinti, kad situacija, pasak jo, valdoma.
O tai, kad Kėdainių vandenvalos problema yra įsisenėjusi, kad įrengimai iki pat įvykstant ekologinei nelaimei dirbo ties savo pajėgumų riba ir jau netrumpą laiką nepajėgė tinkamai išvalyti iš nuotėkų azoto, beje, dėl to Europos Sąjungos komisija Lietuvai atsiuntė įspėjimą ir pranešė, kad nesprendžiant šios problemos bus skaičiuojamos šaliai solidžios baudos, O. Kačiulis nesureikšmino.
„Iki tos avarijos nuotekos buvo išvalomos, tik kai kuriais metų laikais šiek tiek viršijamas azotas, – štai netgi taip savivaldybės neveiklumą teisino O. Kačiulis, tačiau netrukus pripažino, kad valymo įrenginių pajėgumai – ant ribos, todėl yra parengtas jų rekonstrukcijos projektas.
Pinigų neturi ir neturės
Skaičiuojama, kad rekonstruoti Kėdainių nuotėkų valymo įrenginius kainuos apie 3,3 mln. eurų. Tiesa, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje O. Kačiulis įvardijo, kad gali prireikti didesnės sumos: „Jei neklystu, 3,6 mln. eurų, bet parengus techninį projektą, ta suma gali keistis.“
Besiteisindamas, kodėl savivaldybė nenori prisidėti prie valymo įrenginių rekonstrukcijos, O Kačiulis sakė: „Savivaldybė nėra taip, kad nenori, bet galimybės yra tokios, kokios yra.
Skolintis savivaldybė negali, biudžetai irgi yra ribiniai, tai dasidėti iš biudžeto beveik du milijonus eurų, mes neturim galimybių. Tada kaip kalbėjom, galbūt ketvirtadalį sumos savivaldybė ir įmonė galbūt galėtų surasti, bet ketvirtadalį maksimum, ne penkiasdešimt procentų.“
„Avariją galima buvo numatyti ir užbėgti jai už akių“
Seime kalbant apie Kėdainiuose susidariusią ekstremalią padėtį, buvo aiškiai įvardinta, kad vos jai įvykus, aplinkosaugininkai ir „Kėdainių vandenys“ turėjo apie tai informuoti savivaldybę, o ši nedelsdama turėjo pranešti apie tai gyventojams, juolab, kad įvykus avarijai buvo karšta ir Nevėžyje gyventojai galėjo tiek maudytis, tiek girdyti gyvulius.
Viso to padaryta nebuvo ir teisintasi, kad buvo ilgai laukta aplinkosaugininkų atliktų tyrimų rezultatų.
Seimo Aplinkos apsaugos komitete įžvelgta ir sisteminių spragų, kad tokiais atvejais realiai neveikia ekstremalių situacijų valdymo planai ir įmonių kontrolė.
Nepaisant to, šio komiteto nario Lino Balsio manymu, Kėdainiuose įvykusią nuotekų avariją galima buvo numatyti ir užbėgti jai už akių, o kritinė situacija rodo, kad atsakingos institucijos neatliko savo darbo.
„Dar pavasarį Aplinkos apsaugos komitete svarstant „Kėdainių vandenų“ galimybes valyti filtratą, atsirasiantį jei būtų išplėstas Zabieliškio sąvartynas, buvo akivaizdu, kad „Kėdainių vandenys“ nevaldo esamos nuotekų tvarkymo situacijos ir juo labiau negalėtų prisiimti didesnių įsipareigojimų.
Visos reikalingos institucijos jau seniai žinojo, kad dėl netinkamai veikiančių Kėdainių buitinių nuotekų įrengimų į gamtą patenka daugiau azoto nei leidžiama. Dėl to Europos Komisija Lietuvai pradėjo pažeidimo procedūrą. Šie trūkumai ne tik nebuvo šalinami, bet ir privedė prie ekstremalios situacijos. Situacija turi būti sprendžiama nedelsiant. Kitu atveju problema tik gilės“, – sakė L. Balsys.
Valymo bakterijos atsistato, bet kai kas nutylima
Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje dalyvavęs „Kėdainių vandenų“ direktorius Kęstutis Vaitkevičius sakė, kad situaciją dėl į upę kliokiančių teršalų, beveik pavyko suvaldyti: „Teršalų dabar išvalom apie 91 procentą. Procesas atsistatinėja ir biologija atsigauna. Jei nebus vėl teršalų išpuolio, tai įrenginiai atsistatys per savaitę.“
Tačiau nei K. Vaitkevičius, nei O. Kačiulis garsiai neįvardijo, kad jei vėl į valymo įrenginius būtų išpiltas didelis kiekis chemikalų, valymo įrenginių darbas ir vėl būtų paralyžiuotas. O tokia grėsmė yra nemenka, kol nėra nustatyta, kuri rajone veikianti įmonė leido teršalus.
Savivaldybės pasiteisinimai, kad teisėsauga atlieka ikiteisminį tyrimą ir nustatinėja galimus įtariamuosius, kone prajuokino posėdyje dalyvavusį profesorių Budrį.
Situacija būtų juokinga, jei nebūtų graudi
„Klausimas labai paprastas – sako, kad mes negalime žinoti, kokia tarša buvo anksčiau. Aš jums galiu pasakyti, kokia tarša buvo bet kada. Paimkime dumblą ir padarykime analizę – ir jeigu mes matome, kad Kėdainiuose tonom yra privaryta į dumblą chromo, dar ir šešiavalenčio, nejaugi būtų didžiulė problema pasižiūrėti Kėdainiuose, kas naudoja chromą? Nejaugi tam reikia specialių mokslų? Chromą naudoja odos gamykla, kuri neturi savo normalių valymo įrenginių“, – sakė profesorius Budrys.
Pasak jo, Lietuvoje pasiekta juokinga situacija – tos įmonės, kurios turi valymo įrenginius ir pačios valo savo nuotėkas, yra kontroliuojamos, o tos, kurios išleidžia nuotėkas į bendrus valymo įrenginius, beveik nekontroliuojamos ir gali išleisti teršalus kokius tik nori.
O kontrolieriai yra neįgalūs, nes norėdami patekti į gamyklą ir patikrinti, kokie teršalai iš jos yra išleidžiami, prieš tris dienas turi paskambinti ir įspėti apie savo vizitą, prašytis, kad būtų įleisti į įmonės teritoriją.
Prašė ministerijos tarpininkauti
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas įvardijo, kad Kėdainių problemai tapus visos Lietuvos problema tapo akivaizdu, kad mažos savivaldybės nepajėgios suvaldyti jų kontroliuojamų vandentvarkos įmonių, todėl, anot jo, bendrovės turi stambėti, tapti regioninėmis.
Ministras taip pat pasigenda „aiškių, o ne popierinių ir skirtų tik karui planų“, kaip įmonės avarijos atvejais užkirstų kelią teršalams sklisti į aplinką.
„Pati įmonė turi žinoti, kokiuose etapuose kaip elgtis, pirmą koncentraciją nukreipiant į magistralinius vandentiekius ir nuotekų tinklus. Ne ekstremalių situacijų komisijos turi spręsti, kokias siurblines uždaryti, kur nuotekas nukreipti, o įmonė pati, – teigė K. Navickas. – Jos neturi finansinių srautų, apkrovų bei galimybių, kada reikia sureaguoti ir rekonstruotis.“
Ministras informavo, kad ministerija ketina užsakyti vandentiekio ūkio pertvarkos studiją.
Tačiau laukti, kol Lietuvoje pasikeis bendra vandentvarkos situacija, Kėdainiai nebeturi laiko, todėl šiame rajone išrinktas Seimo narys Darius Kaminskas paprašė, kad Aplinkos ministerija tarpininkautų dėl valymo įrenginių rekonstrukcijai reikalingo finansavimo skyrimo sprendimo.
