Skandalų krečiama Klaipėdos valdžia atsidūrė ant krizės slenksčio. Aukščiausi miesto valdžios atstovai priversti švarinti suteptą reputaciją. Ja negali pasigirti ir nuolat intrigas rezganti opozicija, rašo „Klaipėda“.
Susitepę - keturi
Klaipėdos miestas į Lietuvos istoriją gali būti įrašytas ryškiomis juodomis raidėmis. Uostamiesčio savivaldybė tapo vienintele šalyje, kur valdžioje vienu metu yra tiek daug susitepusių politikų. Net keturi aukščiausi valdžios atstovai – meras, abu jo pavaduotojai ir administracijos direktorius – yra priversti aiškint
Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius supainiojo viešuosius ir privačius interesus.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tokį miesto vadovą kompromituojantį nuosprendį paskelbė išsiaiškinusi, kad R.Taraškevičius nesilaikė reikalavimo nusišalinti tvirtinant detaliuosius planus sklypų, kuriuose vėliau darbų imasi mero įmonė „Klaipėdos monolitas“.
Opozicija už padarytą nusižengimą reikalauja mero galvos – atsistatydinimo. Tačiau interpeliacijos rengti neketina, nes esą nesurinktų balsų.
Nemalonumai užklupo ir savivaldybės administracijos direktorių Aloyzą Každailevičių.
Miesto tarybos opozicija jam metė kaltinimus dėl viršytų įgaliojimų ir galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Dėl šių kaltinimų ji kreipėsi į prokuratūrą bei Specialiųjų tyrimų tarnybą.
A.Každailevičius kaltinamas tuo, kad patvirtino trylika detaliųjų planų, kurių nesvarstė Teritorijų planavimo komitetas. Tačiau direktorius savo kaltės neįžvelgė. Jo teigimu, minėtus detaliuosius planus svarstė dar praėjusios kadencijos Teritorijų planavimo komitetas.
Apkaltino neveiksnumu
Jau daugiau nei metus kaltinimų lavina užgriuvusi ir buvusią savivaldybės administracijos direktorę, dabar mero pavaduotoją Juditą Simonavičiūtę.
Generalinė prokuratūra valdininkę paskelbė kaltinamąja ir teisme bando įrodyti, kad dėl jos kaltės biudžetas neteko bemaž 12 mln. litų.
Kaltinimo esmė tai, kad savivaldybės bendrovė „Miško verslas“ 2005 metais buvo parduota už 5 mln. litų, nors kitas pirkėjas už ją siūlė 17 mln. litų.
Savo įvaizdį gerinti priverstas ir mero pavaduotojas Benas Šimkus, kuris vos išvengė interpeliacijos.
Opozicijai B.Šimkus neįtiko dėl itin vangios pozicijos rūpinantis savo kuruojamų problemų sprendimu, pasyvumo politikoje, kompetencijos stokos bei nesugebėjimo organizuoti darbą.
Neveiksnumu apkaltintas vicemeras, kurio kuruojamos sritys yra ugdymas ir švietimas, socialinės paslaugos, vaikų ir jaunimo teisių apsauga, gyventojų sveikatos priežiūra, gyventojų užimtumas ir migracija, kūno kultūros bei sporto plėtojimas, gyventojų poilsio organizavimas, jam priekaištus pažėrusiems politikams atkirto dirbantis itin daug. Tačiau iš konkrečių darbų B.Šimkus sugebėjo įvardyti skaičių renginių, kuriuose lankėsi kaip savivaldybės atstovas.
Skandalų bus daugiau
Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorius Vytautas Kvietkauskas pripažino, jog Klaipėda šiuo metu yra vienintelis Lietuvos miestas, kurio valdžioje tiek daug neigiamame kontekste minimų politikų ir valdininkų.
„Tačiau klausimą galima formuluoti ir kitaip. Ar nors vienoje šalies savivaldybėje yra tokia veiksminga ir aktyvi opozicija? Ji ir kelia triukšmą, tačiau, žinoma, turbūt yra ir pozicijos klaidų“, - svarstė V.Kvietkauskas.
„Laukite ir daugiau įvairių kaltinimų“, - susidariusią situaciją dėl miesto valdžioje dirbančių žmonių reputacijos įvertino meras R.Taraškevičius. - Manau, opozicija pateiks dar ne vieną staigmeną. Kita vertus, gal ir mums, pozicijai, reikėtų būti drąsesniems, nekišti kaip stručiams galvos į smėlį ir atsakyti tuo pačiu“.
Tačiau R.Taraškevičius pripažino, kad konfliktai tarp pozicijos ir opozicijos, kurie persikelia net į teisėsaugos institucijas, tikrai nedaro garbės nei miestui, nei jo gyventojams.
„Stebiuosi, kaip sugebama kurti sąmokslo teorijas, kurios daro žalą Klaipėdos įvaizdžiui“, - sakė miesto vadovas.
Valdžios kaita - kiaulystė
Nors akivaizdu, kad keturi neigiamai linksniuojami miesto vadovai nėra įprastas reiškinys, Klaipėdos universiteto Politologijos katedros vedėjas Saulius Šiliauskas kol kas nelinkęs konstatuoti, kad miesto valdžią ištiko krizė.
„Tokia situacija parodo, kad geriau dirba opozicija ir teisėsauga. Egzistuojant tokiai aktyviai opozicijai, tarybos daugumai priklausantys politikai turi elgtis itin preciziškai ir tiksliai, kad nebūtų įmanoma prikibti. Teiginiai, kad opozicijos išpuoliai tėra politikavimas, yra tik gynyba“, - teigė politologas.
Jo žodžiais, uostamiesčio valdžiai atėjo metas laikyti politinės kultūros egzaminą.
Tik nuo jos priklausys, kaip pasielgs ne tik meras R.Taraškevičius, bet ir kiti trys pašlijusios reputacijos politikai.
Anot S.Šiliausko, padėtis taptų nepavydėtina ir miesto įvaizdis būtų visiškai suterštas, jei valdantieji opozicijai atsikirstų tokiais pat metodais.
Klaipėdos miesto garbės pilietis Aloyzas Každailis neslėpė apmaudo, kad politikų karas daro didelę žalą miesto įvaizdžiui.
Bet ją esą daro ne tie keturi žmonės, kurių reputacija nėra nepriekaištinga, o nepagrįstus kaltinimus žarstantys opozicionieriai.
A.Každailis įsitikinęs, kad skandalais apipinti valdžios nuklydimai tėra pernelyg išpūstas burbulas.
„Jei opozicija savo skambiais pareiškimais siekia nuversti valdžią, tai būtų pati didžiausia kiaulystė miestui. Manau, kad Klaipėdai su visais merais labai pasisekė“, - sakė miesto garbės pilietis.
Opozicija taip pat ne šventa
Politologas S.Šiliauskas nebuvo linkęs manyti, kad opozicija siekia nuversti valdžią.
Jo nuomone, daugelis opozicijoje esančių politikų supranta, kad priklausyti mažumai yra naudingiau. Tik tuomet galima kelti skandalus, išpūsti negeroves. Tačiau jei opozicija netikėtai virstų valdančiąja dauguma, tuomet kiekvienas iš jos narių gali tapti kritikos objektu.
Ne vienas opozicijai priklausantis politikas taip pat negali pasigirti nepriekaištinga reputacija.
Tarybos mažumai priklausantis vienas aktyviausių jos narių Naglis Puteikis ir pernai, ir šiemet buvo ne kartą linksniuojamas. Praėjusiais metais jis girtas sulaikytas viešoje vietoje ir uždarytas į laikino sulaikymo kamerą.
Šiemet N.Puteikis išgarsėjo, kai buvo skandalingai atleistas iš Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo pareigų.
Opozicijai priklausantį Marių Usonį nemalonumai užgriuvo iškart po rinkimų. Tuomet Konkurencijos taryba konstatavo, kad M.Usoniui priklausanti įmonė „Sobo sistemos“, prieš dalyvaudama viešuosiuose konkursuose, su dar dviem konkurentėmis viena kitai rengdavo konkursinių pasiūlymų formas ir skaičiuodavo kainas.
Tokie veiksmai padėjo bendrovėms laimėti jas dominančius konkursus. Konkurencijos taryba tyrė penkiolikos konkursų rezultatus. Trylika iš jų buvo laimėjusi bendrovė „Sobo sistemos“.
Už įstatymų pažeidimus M.Usonio įmonei buvo skirta beveik 63 tūkst. litų bauda.
Į skandalingą istoriją buvo įsivėlusi ir opozicionierė Lilijana Skovronskienė. Neseniai politikei teko atremti įtarimus, kad ji darbininkams atlyginimus moka nelegaliai - „vokeliuose“ ir taip slepia mokesčius nuo valstybės. L.Skovronskienė yra statybų įmonės „Lijados statybos“ bendrasavininkė.
Tai, kad opozicija kuria sąmokslo teorijas, svaidosi kaltinimais, kurie dažnai būna nepagrįsti, įrodo ir neseniai buvęs „Permainų koalicijos“ lyderio Artūro Šulco sukeltas nesusipratimas.
A.Šulcas spalį viešai kaltino savivaldybės administraciją išparceliavus 50 arų žemės sklypą Melnragėje, padarius „milijoninius nuostolius valstybei ir savivaldybei“. Galiausiai paaiškėjo, kad politikas nebesusigaudė skaičiuose po kablelio ir mistiniai kelios dešimtys arų virto tik keliomis dešimtimis kvadratinių metrų. Tačiau A.Šulcas savo klaidos viešai nepripažino ir neatsiprašė apšmeižtų valdininkų. is dėl savo veiksmų.
Virginija Spurytė
