Vilkai siautėja visoje Lietuvoje, tačiau daugiausia nuostolių jie padaro Šiaurės Rytų Lietuvoje. Dar aršesnių plėšrūnų atakų laukiama vasaros pabaigoje.
Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vedėjas Stanislovas Žebrauskas sakė, jog šiuo metu vilkų išpuoliai gali padažnėti todėl, kad būtent šiuo laikotarpiu suaugę vilkai savo jauniklius moko medžioti.
Išpuolių nemažėja
Biržų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininkas Adolfas Rinkūnas sakė, kad šių metų pavasarį padaugėjo vilkų išpuolių, buvo sudraskyta 11 gyvulių. Vilkai į ganyklas sugrįžo liepos mėnesį – Šukonių kaime buvo papjautas veršelis. Daugiausia nuostolių ūkininkai patyrė 2011 ir 2013 metais. Pernai nuo plėšrūnų Biržų rajone nukentėjo veršeliai, telyčios, avys, ožka ir ožkiukai. „Vilkai veisiasi Guodžių durpyne, todėl dažniausiai kenčia ūkininkai, gyvenantys šalia miško. Tačiau vilkai atsėlina ir į tolimesnes sodybas, sudrasko pririštus gyvulius, jų nesulaiko net elektriniai piemenys“, – pasakojo VMVT viršininkas. Vilkaviškio rajono Vištyčio seniūnijos seniūno pavaduotoja Laima Ragaišienė sakė, kad plėšrūnų antplūdis rajone buvo užfiksuotas prieš mėnesį. Tuomet seniūnijoje buvo papjauta apie 10 veršių ir ožys. Neseniai vilkai papjovė dar vieną veršelį. Pernai iš Vištyčio, Bartninkų ir Pajevonio seniūnijų buvo pateikta 10 prašymų kompensuoti vilkų padarytus nuostolius. Visi ūkininkai kreipėsi dėl įvairaus amžiaus ir svorio veršelių. Iš viso buvo išmokėta 9,5 tūkst. Lt.
Ne visi skundžiasi
Biržų rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjas Steponas Staškevičius sakė, kad praėjusiais metais buvo užregistruota 14 prašymų kompensuoti vilkų padarytą žalą. Šiais metais nuo vilkų nukentėjo 17 naminių gyvulių. Pernai iki spalio 1 d. prašymus buvo pateikę 8 ūkininkai, kurie žalą įvertino 13 tūkst. 450 Lt. Po spalio 1 dienos 6 ūkininkai kreipėsi atlyginti vilkų padarytą žalą, ją įvertinę 6 tūkst. 900 Lt. Buvo ir daugiau atvejų, kai vilkai buvo užpuolę naminius gyvulius, tačiau prašymų kompensuoti nuostolius negauta. „Dėl kompensacijų į Biržų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrių kreipėsi ne visi ūkininkai. O ir žala už sudraskytus gyvulius buvo pradėta atlyginti tik įsigaliojus įstatymui, po 2013 m. spalio 1 d. Lėšos žalai atlyginti skiriamos iš savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos“, – sakė S.Staškevičius. Šiemet kompensacijos bus mokamos visiems ūkininkams, patyrusiems nuostolių dėl plėšrūnų sudraskytų gyvūnų ir sutvarkiusiems bei pristačiusiems Žemės ūkio skyriui reikiamus dokumentus. Biržų VMVT viršininkas priminė, kad savininkai gali gauti piniginę kompensaciją tik tuomet, jei gyvuliai yra registruoti, turi įsagus ausyse ir būna įtraukti į duomenų bazę. „Šią registraciją atlieka ir įsagus į ausis gyvuliams sega ne tik VMVT darbuotojai, bet ir privatūs veterinarai“, – aiškino A.Rinkūnas.
Limitas nepatvirtintas
Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vedėjas Stanislovas Žebrauskas sakė, kad vilkus galima medžioti nuo spalio 15 iki balandžio 1 d. Nuo 2013 m. spalio 15 d. iki 2014 m. vasario 5 d. buvo sumedžioti 33 vilkai. Pasak S.Žebrausko, pernai rajonai, kuriuose vilkai padarė daugiausia žalos, prašė leidimo sumedžioti daugiau vilkų. Daugiausia nuostolių plėšrūnai padaro Šiaurės Rytų Lietuvos ūkiuose. Šių metų vilkų sumedžiojimo limitas dar nepatvirtintas. „Manome, kad Vilkaviškio rajone siaučiantys vilkai ateina iš Lenkijos, Biržų rajone – iš Latvijos. Tačiau Latvijoje šie plėšrūnai medžiojami intensyviau, tikimasi, kad situacija pagerės ir Lietuvoje. Šiais metais vilkų atsirado ir Trakų rajone“, – pasakojo Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vedėjas.
S.Žebrauskas, kalbėdamas apie kompensaciją už prarastus gyvulius, pabrėžė, kad ji neatperka patirtos moralinės skriaudos. Jis priminė ūkininkams, kad šiuo metu vilkai yra aktyviausi, nes jie moko vilkiukus ieškoti grobio, todėl patarė išnaudoti visus naminių gyvulių apsaugos būdus.
Vilkus saugo
Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkė Lina Paškevičiūtė pasakojo, kad pastaruoju metu Europoje, taip pat ir Lietuvoje, vilkai yra saugomi. Todėl siekiama, kad plėšrūnai išliktų gamtoje, o žmogus gebėtų su jais sugyventi. „Naminių gyvulių apsauga – aktualiausias klausimas, nes būtent gyvulių augintojai susiduria su šia problema. Todėl remdamiesi kitų šalių patirtimi, stengėmės, kad Lietuvoje būtų sukurtas vilkų daromos žalos ir jos prevencijos priemonių kompensavimo mechanizmas, leidžiantis sumažinti ūkininkų finansinius nuostolius. Siekiame ne tik kompensuoti patirtą žalą, bet ir išvengti jos. Todėl daugiausia dėmesio skiriame gyvulių apsaugos priemonėms, kad ūkininko garde avelė liktų sveika, o vilkas pasisotintų miške“, – sakė L.Paškevičiūtė. Pasak gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkės, siekiama, kad prevencinės priemonės, skirtos gyvulių apsaugai, būtų kompensuojamos iš ES lėšų. „Ūkininkai plečia veislinių mėsinių galvijų, avių auginimą, tačiau nemoka jų apsaugoti. Dalijant ES lėšas gyvulininkystės plėtrai, reikėjo numatyti ir kompensavimo priemones gyvulių apsaugai. Šias problemas turėtų viešinti patys ūkininkai ir politikai“, – mintimis dalijosi L.Paškevičiūtė. Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkė pasakojo, kad artimiausiu metu viename ūkyje Vištytyje bus įgyvendinamas gyvulių apsaugos projektas. Planuojama ūkio teritoriją aptverti specialia tvora ir stebėti, ar ši priemonė pasiteisins. „Matydami problemas, ieškome sprendimų. Bendraudami su specialistais pastebime, kad bet kokios tvoros nuo vilkų neapsaugo, nes šie gyvūnai sugeba prasikasti po tvora ir aukštai iššokti. Kad naminiai gyvuliai aptvaruose būtų saugūs, apsaugos priemonės turi atitikti visus reikalavimus. Šioms priemonėms įsigyti būtina valstybės parama“, – pridūrė L.Paškevičiūtė. Jolita Žurauskienė
