Jeigu melagiai, skambinantys pasakyti apie neva padėtas bombas ir užminuotus pastatus, įvykdytų savo grasinimus, Lietuva panėšėtų į Gazos ruožą. Į orą jau būtų išlėkęs ne tik Seimas, Valstybinė mokesčių inspekcija, kone visų teismų pastatai, didžiųjų miestų savivaldybės, bet ir keletas prekybos centrų, degalinių, Vilniaus oro uostas, Panevėžio autobusų stotis ir... radijo stotis „Pūkas“.
Brangus palengvėjimas
„Čia, b...t, teismas? Tuoj na...uj sprogsit!“ – sustugęs į ragelį, Šiaulių rajono gyventojas Stasys K. (53 m.) ramiai išsitiesė ant sofos prieš televizorių ir... užsnūdo.
Dabar prisiminęs keleto metų senumo įvykius, Stasys K. prisipažįsta, kad jam šiek tiek gėda. Tąkart sakosi buvęs girtas ir piktas – civilinė jo byla prieš kaimynus teisme buvusi nagrinėjama pernelyg ilgai, o teisėjas ir visi teismo administracijos darbuotojai su juo elgdavęsi nekultūringai, nemaloniai, būdavę pasipūtę. „Pagrasinus susprogdinti teismą, tam kartui palengvėjo“, – sako Stasys. Tiesa, palengvėjo ne tik „ant dūšios“, bet ir piniginėje – joje neliko poros tūkstančių litų. Tokią bausmę Stasiui K. nedelsdamas paskyrė tas pats teismas, kuris taip ir nesusprogo.
Apie padėtas bombas pernai Lietuvoje pranešė kone 10 anonimų, tik niekas į orą taip ir neišlėkė. „Suprantu tuos, kurie skambina – kartais taip sunervina, kad jeigu turėtum bombą, tikrai užminuotum ir ištaškytum. Betgi paprasti žmogeliai bombų neturi, tai nors pameluoja ir pagąsdina“, – postringauja Stasys K. Jis prisipažįsta, kad pats daugiau nieko negąsdintų – per brangiai atsieina.
Netikros bombos teismuose
„Teisme padėta bomba. Sprogs dešimtą valandą“, – tarstelėjo vyriškas balsas ir numetė ragelį. Kauno apygardos teismo pastate panika nekilo – iš kabinetų skubiai policijos išprašyti teisėjai ir bylų dalyviai, administracijos darbuotojai tik piktinosi, kad „visokie puspročiai“ trukdo dirbti ir gaišina laiką. Greičiausiai nė vienas iš jų, išgirdęs apie užminuotą teismą, nemanė, kad grasinimas tikras.
Kauno apygardos teismo „sprogdintoją“ policija nustatė gana operatyviai – per savaitę. Paaiškėjo, jog tai 5 kartus teistas 24 metų Alytaus pataisos namų kalinys. Savo kaltės jis neneigia, bet motyvų kol kas neatskleidžia.
Tokių „užminuotų teismų“ buvo jau ne vienas ir greičiausiai dar ne vienas bus.
Pernai lapkričio pabaigoje Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis policiją informavo, kad gautas grasinimo laiškas ir reiktų patikrinti apygardos teismo pastatą, nes laiške anonimas įspėjo, jog jis esąs užminuotas. Pareigūnai bombos nerado, o paslaptingojo grasinančių laiškų rašinėtojo tapatybę aiškinasi Šiaulių apygardos prokurorai, mat laiškas į Kauną atkeliavo kaip tik iš ten.
Pernai susprogti turėjo ir Kauno apylinkės teismas. Jauno balso anonimas, paskambinęs į teismą, išdrožė: „Teismo pastatas, b...t, sprogs, k...va, kaip Domodedovas!“ Į J. Gruodžio gatvę tąkart atvyko policija, „Aro“ pareigūnai, ugniagesiai ir medikai, išvedė visus iš pastato, apjuosė jį „Stop“ juosta ir išžiūrinėjo visas pakampes, bet jokio sprogmens nerado. „Įtariamasis lyg ir yra, paskelbta jo paieška, o daugiau nieko negalime pasakyti, nes reikia atlikti dar daug veiksmų. Pirmiausia – palyginti įtariamojo balsą ir skambučio įrašą“, – paslaptingai kalbėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Vitalija Gintautienė.
Anonimai slepiasi
Dar paslaptingesni buvo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai – jie tiksliai nepasakė, ar nustatyti įtariamieji, pernai pagrasinę susprogdinti Mokesčių inspekcijos pastatą, turgų, vieną mokyklą ir prekybos centrą. Tyrimai dėl įvykių esantys pradėti, o kol nebaigti – nesą ką ir pasakoti. Tiesa, įtariamasis, grasinęs susprogdinti Seimą – nustatytas, o jo byla netrukus bus perduota į teismą.
Na o dėl grasinimo susprogdinti Vilniaus oro uoste stovinį lėktuvą, kuris turėjo skristi į Rygą, ir pranešimo, jog „Regitroje“ esąs padėtas sprogmuo, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas – prokurorai nutarė, jog šioje veikoje nebuvo nusikaltimo sudėties, nors dėl melagingo pranešimo „Aro“ pareigūnams teko tikrinti du bendrovės „Air Baltic“ lėktuvus ir apieškoti visą „Regitros“ filialą Vilniuje.
„Senais laikais piktavaliai anonimai skambindavo iš namų, kartais – iš taksofonų, o dažniausiai „užminuodavo“ mokyklas. Tokius „sprogdintojus“ nustatyti ir nubausti nebūdavo sunku, – sako policijos pareigūnai. – Šiame technologijų amžiuje lengva keisti mobiliųjų telefonų korteles, pačius telefonus. Melagingus pranešimus dabar padaro jau ne kontrolinių bijantys mokiniai, o valstybės institucijomis pasipiktinę asmenys (dažniausiai – neblaivūs), tad juos ne visada paprasta“.
„Aro“ antiteroristinių operacijų rinktinės vadas Viktoras Grabauskas sako, jog sveiko proto ir blaivus žmogus melagingai apie padėtus sprogmenis nepranešinėja. „Kiek pamenu, mano darbo praktikoje nepasitaikė, jog anonimo pranešimas apie padėtą sprogmenį pasitvirtintų. Tačiau bet kokiu atveju mūsų pareigūnai, atsakingi už galimos grėsmės neutralizavimą, veikia pagal planą „Skydas“ ir vyksta į nurodytą vietą, ją apieško ir patikrina. Nuostolių, patirtų dėl melagingų pranešimų apie sprogmenis, neskaičiuojame ir pretenzijų dėl to niekam nereiškiame, tiesiog dirbame savo darbą“, – „Akistatai“ sakė V. Grabauskas.
Tokie melagingi pranešimai dėl padėtų sprogmenų valstybei atsieina brangiai – apie 10 000 litų. Jeigu anonimas nenustatomas, nuotoliai taip ir lieka neatlyginti.
Įvairūs motyvai
Vis dėlto ant „blogai dirbančių“ įstaigų ar valdininkų užpykę ir jiems melagingu skambučiu apie sprogmenį atkeršyti užsimanę karštagalviai turėtų gerai pamąstyti, nes dalį tokių „pranešėjų“ teisėsauga labai greitai išaiškina.
Štai Vilniaus rajono gyventojas, pagrasinęs susprogdinti radijo stotį „Pūkas“, buvo atskleistas vos per keletą dienų. Jis teisinosi, kad jo nervai neatlaikė „Pūko“ muzikos, tad tekę griebtis grasinimų ir tikėtis, kad eteryje bent trumpam stos tyla...
Operatyviai buvo išaiškintas ir prieš mėnesį suaugusiųjų vidurinę mokyklą susproginti grasinęs 27 metų šiaulietis, jau ne kartą baustas administracine tvarka. Šis aiškinosi, jog begerdamas su draugu užsimanęs atkreipti į save dėmesį – tada ir šovė mintis „papokštauti“ apie padėtą sprogmenį.
O štai penkiasdešimtmetis bedarbis iš Panevėžio nesismulkino – paskambinęs į bendrąjį pagalbos centrą, pasakė, kad po poros valandų sprogsią net apie 10 užminuotų pastatų. Pareigūnai perklausę įrašą nusprendė, jog pranešimas melagingas, ir specialiųjų tarnybų net nekvietė. Jeigu būtų nutarę kviesti, tas panevėžietis nebūtų išsisukęs su administracine nuobauda, o būtų galėjęs gauti iki 2 metų laisvės atėmimo. Savo ruožtu jis sakosi besigailintis dėl savo poelgio ir žada daugiau taip nedaryti.
Sprogdintojai – už grotų
Pernai vienam tokių anonimų – klaipėdiečiui Algirdui Karčiauskui (18 m.) – Kauno apygardos teismas skyrė griežtą bausmę. Grasinimo laišką Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegijai ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorei 13 kartų teistas A. Karčiauskas parašė iš areštinės. Pernai birželio 25-ąją išsiųstame laiške nepatenkintas nuosprendžiu ir gauta 5 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, tuomet dar nepilnametis A. Karčiauskas pagrasino susidoroti su teisėjais ir prokurore, susprogdinti jų automobilius ir teismo pastatą. Įsidrasinęs jis parašė teisėjams dar vieną laišką – jame pagrasino susidoroti su jų šeimos nariais ir pareikalavo į jo banko sąskaitą pervesti 50 000 litų.
Už šiuos grasinimus Kauno apygardos teismas A. Karčiauskui davė 3 su puse metų laisvės atėmimo, o subendrinęs su neatlikta 5 metų ir 10 metų bausme, nuteisė kalėti 7 metus. Teisme A. Karčiauskas teigė, jog nors ir buvęs labai supykęs, tais grasinimais jis tenorėjęs pajuokauti ir tikrai nieko sprogdinti neketinęs.
Pernai nuosprendį išgirdo ir savo buvusią darbovietę susprogdinti grasinęs kaunietis Marius Rusteika (24 m.). Teisme M. Rusteika prisipažino, jog atleistas iš „Kauno baldų“ bendrovės buvo piktas, o negana to, dar ir išgėrė. Tada jau sugalvojo paskambinti policijai ir „pranešti“ apie užminuotą „Kauno baldų“ pastatą. Visu pajėgumu dirbančią bendrovę teko sustabdyti, darbuotojus – evakuoti. Atvykusiems Kauno policijos ir „Aro“ pareigūnams apieškojus patalpas ir sprogmens neradus, paaiškėjo, jog dėl melagingo pranešimo įmonė patyrė didelius nuostolius. Teismas M. Rusteikai už melagingą pranešimą apie padėtą sprogmenį davė 45 paras arešto ir nurodė atlyginti savo buvusiai darbovietei daugiau kaip 4000 litų turtinės žalos.
Kaip atrodo, vilnietis Janas Kurickis (49 m.), bendrovės „Inter Baltic Travel“ direktorius, dėl savo grasinimo susprogdinti nukentės gerokai labiau. Už tai, kad pagrasino susprogdinti banką „Swedbank“, jeigu jam nebūsiąs perduotas milijonas eurų, prokurorai siūlo J. Kurickiui skirti 7 metus. Pernai birželį J. Kurickis nuvairavo savo furgoną „Ford“ į „Swedbank'o“ būstinės požeminį garažą ir elektroniniu paštu parašė banko administracijai: „Na, ką, broliai turtuoliai – pradedame dirbti“. Laiško kopijos su pastaba, kad kolegos gelbėtų „Swedbank'ą“, nusiųstos ir į bankus „DnB Nord“ bei „Danske“, taip pat į „Maximos“ grupę.
Teisme J. Kurickis sakė, jog banką sumanęs reketuoti iš nevilties, prislėgtas finansinių sunkumų, o dabar jis dėl to labai besigailintis. Nuosprendį teismas paskelbs balandžio mėnesį.
G. POTELIŪNAITĖ
