Civilizuotame pasaulyje kariams ir pareigūnams garantuojamas ypatingas moralinės pagarbos ir socialinio išskirtinumo statusas. Visiems aišku, kad pareigūnai gina šalies piliečius nuo įvairiausių išorės ir vidaus incidentų, savo sveikatos, o kartais ir gyvybės kaina sukurdami prielaidas žmonėms ramiai ir saugiai gyventi. Todėl objektyvu ir teisinga, kad valdžia už pavojingą darbą garantuoja pareigūnams ir kariams specifines socialines garantijas. Viena jų – trumpesnė tarnyba iki pensijos. Niekas civilizuotame pasaulyje nekvestionuoja ir to, kad pareigūnai, dirbantys sudėtingose tarnybose, gauna didesnius atlyginimus. Štai, pavyzdžiui, Vokietijoje policininkai per savaitę uždirba daugiau, nei mūsiškiai per mėnesį, Prancūzijoje policijos leitenantas gauna apie 2100 € (7300 Lt). Tvirtai tikiu, Lietuva eina tuo pačiu keliu ir mūsų pareigūnai, kariai dabar ir visada naudosis jiems priklausančia išskirtine piliečių padėka, jų atlyginimai tik didės, nes svarbu, kad mus, mūsų vaikus ir anūkus saugantys žmonės patys turėtų tvirtas socialines garantijas ir neieškotų garbę ir orumą žeminančių papildomų uždarbių.
Taip, suprantama, dar toli iki idealių gyvenimo, darbo, kūrybos sąlygų visiems Lietuvos piliečiams. Tai mes žinome, jaučiame ir matome kiekviename žingsnyje. Tačiau statutiniams pareigūnams bei kariams privalo būti suteikiamos išskirtinės sąlygos tiek, kiek leidžia mūsų valstybės pajėgumai, nes jie to nusipelno, jie tai užsitarnauja. Matome filmuose, kaip kitose civilizuotose valstybėse vertinamas pareigūno statusas. Ten didžiuojasi, galintis pasakyti, esąs trečios kartos „cop‘as“, kas reiškia, kad jo munduras nesuteptas ir garbingas. Tai parodo visuomenės konstantą – pareigūnas, karys – sunki, garbinga, pavojinga ir išskirtinai prestižinė tarnyba. Lietuvoje, deja, Generalinio komisaro S.Skvernelio teigimu (2013 m. vasara), net keturiasdešimt procentų pačių pareigūnų nemano, kad jų tarnyba prestižinė. Šimtai pareigūnų išeina iš tarnybos, susiranda darbą privačiose struktūrose, kur geresnis atlyginimas, geresnės socialinės garantijos. Pareigūnų trūkumas ypač jaučiamas mažesniuose miesteliuose, kur nuovadose dirba iki ketvirtadalio mažiau pareigūnų nei reikėtų (LTV naujienų tarnyba). Ir apie kokį prestižą ir naujų darbuotojų atėjimą galima kalbėti, jei jau dabar „visų lygmenų policijos vadovai ... yra didžiausia policijos bėda. Todėl, kad dalis policijos vadovų ... deja, yra atsitiktiniai žmonės, į policiją patekę nesuprantama, ko“, kaip teigia policijos Imuniteto valdybos viršininkas D.Malaškevičius.
Nesuprantama, kad tokioje situacijoje išdrįstama pateikti siūlymą prailginti tarnybos stažą! Kai iš beveik 10 tūkst. Lietuvoje dirbančių policijos pareigūnų, daugiau nei 2000 yra pensinio amžiaus! Tokios įstatymo pataisos svarstymui tik prasidėjus, tie du tūkstančiai bus priversti pasinaudoti kol kas galiojančia lengvata ir kas liks dirbti? Teko girdėti „logiką“, jei pensinio amžiaus pareigūnai dirba, tuo įrodo, kad galima pailginti pensinį amžių. Taip, kas gali dirba, tačiau nepamirškime, jie gauna ir algą, ir pensiją. Jie tikrai nedirbtų, jei turėtų iš ko gyventi.
Įstatymo pataisos autorė Kristina Miškinienė taip ir sako, kad „pastaruoju metu smarkiai daugėja pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjų ir todėl didėja valstybės biudžeto lėšų poreikis tokioms išmokoms“. O paprastai kalbant, iš dirbančių pensininkų bus atimtos pensijos. Sunkiai suvokiamas dalykas, kad politinės partijos, teigiančios, jog „Svarbiausia – žmogus!“, atstovė, remiasi tokia logika. Kalbant paprasčiau, siūlo atimti iš statutinių pareigūnų ir karių tai, kas jiems priklauso, ką jie užsitarnavo!
Todėl teigiu, kad pasiūlymas prailginti statutinių tarnautojų bei karių tarnybos amžių penkeriais metais yra neteisingas socialiai ir visiškai nesavalaikis.
Mečislovas Zasčiurinskas Seimo narys
