Nesiskiepijančio žmogaus paveikslas aiškus: yra esminis skirtumas tarp moterų ir vyrų

Pažvelgus į vakcinacijos rodiklius kartais kyla sunkiai paaiškinamų klausimų. Pavyzdžiui, kodėl Šalčininkų rajono gyventojai yra taip nusiteikę prieš skiepus arba kodėl tam tikros amžiaus grupės vengia vakcinuotis.

Skiepytis labiau vengia jauni vyrai ir vyresnės moterys

Lietuvos Statistikos departamento analitikai pasidalijo atlikta analize apie tai, kokio amžiaus žmonės dažniausiai nesiskiepija. Specialistai pateikė išvadą, kad vyrai ir moterys Lietuvoje skiepijasi nevienodai.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Navickienė: svarstytume nemokėti ligos išmokų nesiskiepijantiems

Į Lietuvą atgabentos pirmosios vakcinos nuo koronaviruso vaikams

Aistros dėl privalomojo skiepijmo: ar Lietuvai reikia sekti Europos pavyzdžiu?

„Vyresnės moterys įtariau žiūri į skiepus nei tokio pat amžiaus vyrai; jaunesni vyrai vangiau skiepijasi nei tokio pat amžiaus moterys“, – nurodo specialistai.

Pasak jų, priežastys, kodėl vyrų ir moterų vakcinacijos rodikliai skiriasi, nėra aiškios. Vis dėlto aišku viena – jei tokio atotrūkio skirtingų lyčių vakcinacijos rodikliuose nebūtų, turėtume dešimtimis tūkstančių daugiau paskiepytų gyventojų.

„Jeigu kiekvienoje amžiaus grupėje mažiau vakcinuota lytis pasivytų labiau vakcinuotą lytį, Lietuvoje bent viena doze pasisiepijusių asmenų padaugėtų 64 tūkst. (>2 proc. Lietuvos populiacijos).

„Lyčių plyšys“ itin ryškus amžiaus grupėje 50+: jeigu moterys skiepytųsi taip pat aktyviai kaip ir vyrai, – turėtumėme 50 tūkst. papildomų pasiskiepijimų“, – teigia analitikai.

Jaunesni vyrai labiau pasitiki savo sveikata

Išsiaiškinti, kodėl jauname amžiuje skiepytis labiau vengia vyrai nei moterys ir kodėl vyresniame amžiuje matyti atvirkštinės tendencijos, specialistams nemenkas iššūkis.

Ekspertai dalijasi savo įžvalgomis, kad prie tokio rezultato galimai prisideda šiek tiek skirtumų turinti lytims būdinga mąstysena, išsilavinimas ir artimųjų ratas.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, sociologas Artūras Tereškinas pasakoja, kad įvairūs tyrimai apie vyrų sveikatą rodo, jog jauni vyrai yra dažniau linkę į rizikingą elgesį. Paprastai jaunesni vyrai rečiau tikrinasi sveikatą, rečiau propaguoja sveiką gyvenimo būdą nei to paties amžiaus moterys.

„Galbūt vyrų elgesį būtų galima paaiškinti vyriškumo aspektu. Jie mano, kad tai ne jiems, kad jie išgyvens riziką, kuri, kaip rodo dabartinė padėtis, yra visai nemaža. Nuolatiniai tyrimai rodo, kad lytis labai lemia elgesį, susijusį su sveikata“, – tv3.lt komentuoja A. Tereškinas.

Tačiau kaip matyti iš statistinių duomenų, vyresniame amžiuje tendencijos pasikeičia ir vyresni vyrai į skiepus žiūri daug palankiau. Iš Statistikos departamento specialistų pateiktos iliustracijos matyti, kad vyrai maždaug nuo 50-ies metų amžiaus vakcinacijos rodikliais pralenkia to paties amžiaus moteris.

„Tokio amžiaus vyrai patiria nemažai sveikatos negalavimų arba turi įvairių ligų. Jaunesni vyrai vengia tikrintis ar eiti pas gydytoją ir laukia paskutinės minutės, kol jau nebegali kentėti. Manau, tokio amžiaus vyrai susiduria su įvairiomis ligomis ir suvokia, kad ligos gali būti pragaištingos“, – sako A. Tereškinas.

Jaunesnės moterys dažniau išsilavinusios, skiepytis reikia dėl darbo

Lietuvos socialinių mokslų centro (LSMC) Sociologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Diana Janušauskienė sako, kad dar pernai gruodį atliktų tyrimų rezultatuose koronaviruso klausimu matėsi skirtingos tendencijos tarp vyrų ir moterų.

Tuomet paaiškėjo, kad vyrai mažiau nei moterys bijojo užsikrėsti koronavirusu. Būtent tai galėjo lemti, kad jaunesni vyrai skiepijosi mažiau nei to patiems amžiaus moterys.

Tačiau kodėl vyresnės moterys nėra linkusios taip aktyviai skiepytis kaip vyrai? Specialistai spėja, kad kalta gali būti išsilavinimo stoka.

Jaunesnės moterys yra labiau išsilavinusios nei vyresnės, todėl ir jų vakcinacijos rodikliai yra aukštesni.

Be to, sprendimas dėl vakcinacijos tiesiogiai priklauso nuo dirbamo darbo. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, tam tikrų specialybių darbuotojai turi testuotis už savo pinigus. Dalis darbuotojų nenorėdami leisti pinigų, priėmė sprendimą pasiskiepyti.

„Didžioji dauguma kasininkių yra moterys. Labai senų ten nėra. Gali būti, kad santykinai daugiau moterų dirba tokiose srityse, kur jos pasiskiepijo, net jei nenorėjo“, – tv3.lt sako D. Janušauskienė.

Specialistė taip pat išskiria dar vieną priežastį. Moterys paprastai gyvena ilgiau nei vyrai, o vienišumas gali stipriai prisidėti prie to, kad žmogus nesiskiepija.

2019-ųjų Statistikos departamento duomenimis, moterys savo vidutine gyvenimo trukme maždaug dešimčia metų lenkia vyrus. Vyrai vidutiniškai gyvena 71,5 m., o moterys – 81 m.

Vienišas kaimo vietovėje gyvenantis žmogus gali neturėti galimybės nuvykti skiepytis.

„Šalia viso šito dar labai didžiulę įtaką turi tautybė. Šalčininkų rajono atvejis būtent rodo, kad skepticizmas priklauso nuo to, kokias masinės informacijos priemones jie vartoja. Jeigu jie žiūri rusišką arba baltarusišką televiziją, jie gyvena visai kitame socialiniame burbule su visai kita teisybe“, – komentuoja D. Janušauskienė.

Išsilavinimas turi įtakos sprendimui dėl vakcinacijos

Sociologas A. Tereškinas sako, kad išsilavinimas gali turėti įtakos bet kurios amžiaus grupės vakcinacijos rodikliams. Turint mažesnį išsilavinimą sunkiau atskirti melą nuo tiesos.

„Sumaištyje ir informacijos pertekliuje, manau, išsilavinimas padeda kritiškai atskirti informaciją ir šaltinius, kuriais galima tikėti. Manyčiau, kad išsilavinimo veiksnys yra svarbus renkantis vakcinaciją“, – teigia A. Tereškinas.

Be to, įtakos apsisprendimui dėl skiepų turi ir socialiniuose tinkluose prieinama informacija. Ten, kaip žinia, gausu dezinformacijos.

„Dezinformacija yra gana paveiki, nes ji pateikia šiek tiek tikrų faktų ir juos sumaišo su melu. Manau, kad ne tiek stabdo žmones nuo skiepijimosi, bet kelia baimę ir kartu skepticizmą prieš skiepus. Dezinformacija bando abejoti, ar skiepai reikalingi. Nors tiek mirčių, tiek užsikrėtimų statistika aiškiai rodo, kad skiepytis yra privalu“, – komentuoja A. Tereškinas.

Vieno paaiškinimo nėra

VU filosofijos fakulteto daktaras, psichologas Paulius Skruibis mano, kad įvardinti tik vieną priežastį, kodėl gyventojai nesiskiepija, yra klaida. Kiekvienas žmogus gali turėti absoliučiai skirtingų priežasčių.

„Yra žmonės, kurie nepasitiki valdžia, institucijomis, medikais, mokslininkais. Yra pagrindo galvoti, kad mūsų šalyje, Rytų Europos šalyse, nepasitikinčių autoritetais žmonių yra daugiau nei Vakarų ar Skandinavijos šalyse.

Per mūsų istoriją susiklostė mąstymas, kad valdžia ir autoritetais geriau nepasitikėti. Tokiems žmonėms kitokia nuomonė, teorijos, kad skiepai žalingi, pasidaro patrauklios“, – tv3.lt komentuoja P. Skruibis.

Kita kategorija nesiskiepijančių žmonių – tie, kurie yra susirūpinę savo sveikata, tačiau mano, kad skiepas jų sveikatą gali pabloginti.

„Dalis jų galbūt realiai turi medicininių būsenų, kurios yra ribinės ir įvertinti galimą skiepų naudą bei riziką nėra paprasta. Yra tvarka, kurie žmonės nuo skiepų yra atleidžiami. Klausimas, kiek ši tvarka apima visus atvejus, ar iš tikrųjų gali būti ypatingai retų atvejų, kai nėra taip akivaizdu“, – sako P. Skruibis.

Kita prieš skiepus nusiteikusių gyventojų grupė – žmonės, kurie stengiasi gyventi sveiką gyvenimo būdą. Paprastai tokie žmonės yra įsitikinę, kad vartoti preparatus ar skiepytis jiems nepriimtina.

Dar vena grupė – iš principo skiepytis nesutinkantys žmonės.

„Kuo daugiau valdžia spaudžia, tuo labiau jie priešinasi iš principo. Jiems nepriimtina pasiduoti tokiam spaudimui, kuris yra taikomas per galimybių pasą ir panašiai“, – sako P. Skruibis.

Statistikos departamento antradienio duomenimis, Lietuvoje yra pasiskiepiję 67,7 proc. gyventojų.