Labai gerai, kad veikia tokios programos. Iš tiesų mūsų mokyklose paaugliai ir negali gauti to, ko labiausiai jiems stinga. Jose viskas perdėm formalizuota. Kita problemos pusė, kad tėvai, kurie natūraliai turėtų palydėti savo vaikus į vis labiau besiveriantį gyvenimą, to nedaro. Manyčiau, kad problemos esmė glūdi šeimose, santykiuose tarp jos narių. Ir keista kartais girdėti priekaištus dorinio ugdymo mokytojams, kad jie niekaip neįtakoja moksleivių moralinio gyvenimo plotmės. Kaip čia įtakosi, kad visai kitą, ir be to gyvą, patirtį atsineša iš šeimos, TV ekrano, bendraamžių, viešosios erdvės.