Diržus susiveržusių šalies gyventojų laukia dar viena nemaloni staigmena: kriminologai prognozuoja staigų nusikalstamumo augimą.
Aukščiausi Lietuvos teisėsaugos pareigūnai jau pernai lapkritį parengė pažymą dėl prognozuojamo nusikalstamumo šalyje. Artėjančius socialinius neramumus ir nesankcionuotus mitingus Policijos departamento specialistai numatė ne blogiau (o gal ir geriau) nei Valstybės saugumo departamentas. Jei pasitvirtins ir kiti pažymoje numatyti dalykai, Lietuvos laukia nesaugūs laikai.
Artimiausiu metu šalyje gali ne tik išaugti nusikaltimų skaičius, bet ir nusikaltėliai gali tapti žiauresni. Tikėtina, kad atgis organizuotas nusikalstamumas ir beveik pamiršti nusikaltimai: žmonių grobimas dėl išpirkos, ginklų bei sprogmenų kontrabanda ir beveik išnykęs turto prievartavimas.
Prognozės jau pildosi
„Balsas.lt savaitės“ šaltinio vidaus reikalų sistemoje teigimu, Policijos departamento analitikai kasmet rengia strateginius planus, kuriuose prognozuojamos nusikalstamų veikų tendencijos ateinantiems metams.
Anot šaltinio, ankstesni strateginiai planai priminė būrimą iš kavos tirščių, todėl prognozės dažnai prasilenkdavo su realybe. Sudarant 2009-ųjų prognozes, matyt, pasistengta labiau.
2008 metų lapkričio 28 dienos pažymoje rašoma: „Gali kilti nesankcionuoti mitingai ar piketai, pažeidinėjami Susirinkimų įstatymo reikalavimai; gali būti blokuojamos muitinės, valstybiniai keliai, kiti objektai.“
Kai kas su kaupu išsipildė prie Seimo šiemet sausio 16-ąją. Įvykiai Latvijoje, kur žemdirbiai traktoriais užblokavo kelią į Rygą, rodo, kad panašių akcijų netrukus galime tikėtis ir Lietuvoje.
Kriminalinės sutemos
Maža to, kriminologų pažyma rodo, kad Lietuvos laukia gūdi nusikalstamų gaujų atgimimo ir įsisiautėjimo naktis. Banditų gretas papildys Lietuvos vardo tūkstantmečio proga amnestuoti 700–1000 nusikaltėlių, dalis Lietuvoje anksčiau siautėjusių ir į užsienį pasitraukusių gaujų narių gali grįžti, nusikalstamu keliu gali pasukti darbo netekę skurdžiausiai gyvenantys asmenys.
„Ieškodami pragyvenimo šaltinių (darbo netekę finansinio sektoriaus specialistai – aut. past.) gali savo iniciatyva arba nusikalstamų grupių užsakymu vykdyti finansinius nusikaltimus, įskaitant banko duomenų pardavimą ar neteisėtus veiksmus vertybinių popierių biržoje“, − rašoma pažymoje.
Užmuš – neužmuš?
Paprastam gyventojui siaubą kelia ir tokios prognozės: „Gali padidėti dingusių be žinios asmenų skaičius, lietuvių tikriausiai laukia padažnėję plėšimai ir vagystės magistralėse, geležinkelio transporte, oro ir jūrų uostuose; plėšimai ir vagystės iš butų, bankų, kitų kreditinių įstaigų, parduotuvių; pensininkų apiplėšimai prie pašto skyrių; pašto darbuotojų, išnešiojančių pinigus, apiplėšimai.
Taip pat gali padaugėti brutalių gerai paruoštų nusikaltimų, bankų, bankomatų, parduotuvių, degalinių plėšimų; šešėlinio verslo suaktyvėjimas (prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis priemonėmis, ginklais, žmonėmis, prostitucija, nelegalaus lošimo verslas, sukčiavimas dideliu mastu).“
Skalbiami nešvarūs pinigai
Kol dėl išlikimo drebantys bankai riboja paskolų išdavimą verslo įmonėms, žemdirbiams ir fiziniams asmenims, susidaro palanki terpė legalizuoti nusikalstamu būdu įgytus pinigus.
Finansų sistemai šlubuojant stipriai išauga grynųjų pinigų paklausa. Šiomis aplinkybėmis gali pasinaudoti nusikalstamos grupės, gaunančios dideles pajamas iš nelegalaus verslo. Todėl yra didelė rizika, kad nusikalstamos grupės gali perimti verslo įmonių valdymą ir išnaudoti jas nelegaliam verslui plėtoti.
Susigundę privačių asmenų už užstatą ir su didžiulėmis palūkanomis teikiamais kreditais, lietuviai, panašiai kaip buvo prieš dešimt metų, gali pradėti masiškai netekti būstų net dėl palyginti menkų kredito sumų.
Žmonės ieško saugumo
Siekdami apsisaugoti nuo nusikaltėlių vis daugiau gyventojų domisi saugos sistemomis, kitomis saugumo priemonėmis.
Saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ viceprezidento Tomo Liubarto teigimu, apsaugos sistemų paslaugų pardavimas sausį padidėjo net trečdaliu.
Vyras teigė, kad domimasi mobilia signalizacija „e-Spastai“, skirta mažoms patalpoms apsaugoti, specialiai krizei sukurtu produktu „SOS skambutis“ − supaprastintu greitojo reagavimo ekipažo iškvietimu.
Kitos saugos tarnybos „Trikampis žiedas“ komercijos direktorius Jefimas Lancmanas pastebėjo ir kitą susiklosčiusios situacijos pusę. „Jaučiame gyventojų susirūpinimą dėl saugumo. Tačiau mažėjant pajamoms, jie vis dažniau svarsto galimybę atsisakyti saugos tarnybų paslaugų“, − pasakojo vyras.
Vis dėlto, J. Lancmano teigimu, šį sausį apsaugos paslaugų atsisakė tik 25 bendrovės klientai, tačiau naujų atėjo 43.
Vis daugiau mokosi šaudyti
Ginklų prekeiviai nepritaria nuomonei, kad užklupus krizei gyventojai nori labiau saugotis.
Ginklais prekiaujančios bendrovės „Oksalis“ direktorius Gytis Misiulevičius tvirtino, kad siaučiant krizei prekyba ginklais sumažėjo. Savigynai skirtų priemonių pardavimas krito 20 proc.
„Ekskomisarų biuro“ viceprezidentas T. Liubartas teigė, kad jų bendrovei priklausančiai šaudyklai šių metų sausis, palyginti su praėjusiais metais, gerokai aktyvesnis.
„Į savigynos kursus šaudykloje ateinančių žmonių skaičius išaugo 40−50 proc. Žinoma, ši veikla populiaresnė tarp vyrų, tačiau pastaruoju metu daugėja ir šaudyti norinčių išmokti moterų“, − pabrėžė T. Liubartas.
Į šarvuotų durų prekybininkus krizės metu gyventojai kreipiasi rečiau. Bendrovės „Šarvuva“ savininkas Aidas Kisielis tvirtino, kad ekonomikos sunkmečiu užsakymų skaičius, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo.
Dvejonės dėl amnestijos
Lietuvos tūkstantmečio amnestijos įstatymo projekto svarstymas Seime dar neprasidėjo, tačiau daugelis politikų net neabejoja, kad šalies saugumui tai pakenks. Paskutinėmis praėjusios kadencijos Seimo darbo dienomis projektą pateikė socialliberalas Antanas Valionis, kurio partija triuškinamai pralaimėjo rinkimus ir neperžengė 5 proc. barjero.
Teisingumo ministerija griebiasi už galvos ir perspėja, kad amnestija būtų pritaikyta 3,1 tūkst. žmonių. Iš jų 700 būtų paleisti tą pačią dieną, 2,4 tūkst. sutrumpėtų paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikas.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius nepritaria tokio masto amnestijai. „Bent jau ministerija rekomenduos, kad būtų paleidžiama mažiau asmenų“, − sakė jis.
Ministras pabrėžė, kad tokio taupymo būdo rezultatai būtų trumpalaikiai. „Sutaupytume maistui, vandeniui ir patalynei, bet pastatus ir struktūrą vis tiek reikėtų išlaikyti“, – tvirtino R. Šimašius.
Jis paneigė kalbas, kad Kalėjimų departamentui yra sumažintas finansavimas, ir nuramino, kad riaušės kalėjimuose dėl suprastėjusio maisto ar kitų taupymo būdų negresia.
Paleis, bet daug mažiau?
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas „Balsas.lt savaitei“ sakė, kad situacijos nedramatizuoja, ir minėjo kitokius skaičius. „Kiek žinau, amnestija bus taikoma maždaug 1000 nuteistųjų, bet į laisvę išeis tik apie du šimtus“, − sakė jis.
NSGK vadovas tvirtino, kad nepritartų nuteistųjų už korupciją amnestijai, nes už tokus nusikaltimus ir taip taikomos nedidelės bausmės. „Balsas.lt savaitės“ žiniomis, panašią poziciją Seimui pareiškė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.
TIK FAKTAI
Šiuo metu Lietuvoje kali daugiau nei 8000 nuteistųjų ir suimtųjų. Dar beveik tiek yra Kalėjimo departamentui pavaldžių pataisos inspekcijų įskaitose.
Vienas nuteistasis valstybei per dieną kainuoja apie 64 litus. Per metus – 23 300 litų.
Amnestijos projekte siūloma nuo bausmės atleisti prasižengusius asmenis, jei bausmės dar nepradėtos vykdyti. Taip pat nuo bausmės būtų atleista dalis asmenų, kurie yra padarę apysunkius ar nesunkius tyčinius arba dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, jei dėl šių nusikalstamų veikų nepriimtas kaltinamasis nuosprendis. Daliai kalinių siūloma sutrumpinti bausmės laiką.
Ankstesnės krizės pamokos
Nusikaltimų augimas Lietuvoje 1998 metais, kai kilo Rusijos krizė, palyginti su 1997-aisiais
Apgaule arba piktnaudžiaujant pasitikėjimu daroma turtinė žala – 321,8 proc.
Netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimas, laikymas ar paleidimas į apyvartą – 190,4 proc.
Vagystės iš transporto priemonių – 36,9 proc.
Automobilių vagystės – 9,4 proc.
Sukčiavimas – 7,5 proc.
Lina Bušinskaitė, Tomas Čyvas, Daiva Norkienė
