Prezidentas Valdas Adamkus prašo savo patarėjų ir mokslininkų dar kartą išnagrinėti siūlymą bangų nuplautas Palangos kopas atstatyti smėliu, siurbiamu iš jūros netoli Kuršių Nerijos. Aplinkosaugininkai žada jokių darbų nepradėti, kol nebus garantijų, jog taisydami vieną pajūrio zoną, nepakenks kitai, pranešė LTV „Panorama“.
Bangų nuplautiems Palangos paplūdimiams atkurti reikia mažiausiai 100 tūkst. kubinių metrų smėlio. Mokslininkų skaičiavimu, visoms Lietuvos jūros pakrantėms šiuo metu trūksta daugiau kaip milijono kubinių metrų smėlio. Pajūrio juostų išsaugojimu ir atkūrimu besirūpinanti Klaipėdos apskritis žada trūkstamo smėlio gauti, semdama jį iš jūros dugno.
Specialią studiją rengę mokslininkai siūlo smėlį siurbti iš jūros dugno netoli Kuršių Nerijos, maždaug tarp Preilos ir Juodkrantės, kur jo ištekliai yra didžiausi.
„Smėlio aukciono nedarysim ir nepirksim iš užsienio. Buvo darytos paieškos, ieškoma prie savų krantų. Taip buvo atrasta ties Juodkrante, bet tikrai ne prie pliažų ir ne šalia jų“, – teigė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.
Nors, anot jo, poveikio aplinkai studijoje yra nurodyta, kad paaiškėjus bent menkiausiam neigiamam poveikiui, smėlio siurbimas ties Kuršių Nerija būtų stabdomas, toks siūlymas sukėlė visuomenės susirūpinimą.
„Jeigu jūs pažiūrėsite atidžiai studiją, jūs nerasite tikrai pakankamai kompetentingų, moksliškai pagrįstų įrodymų, kad grėsmės nebus“, – teigė Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto dekanas Petras Grecevičius.
Pasak mokslininko, poveikio aplinkai studijoje nėra kompleksiškai įvertinta, kaip dvidešimties ar trisdešimties metrų gylyje kasamas smėlis veiktų procesus arčiau kranto.
Siūlymo siurbti smėlį netoli Kuršių Nerijos pagrįstumu abejoja ir Prezidentas.
„Bet kokia klaida gali pridaryti milžiniškų, neatitaisomų nuostolių. Todėl aš galvoju, kad viskas turi būti dar kartą peržiūrėta. Sprendimą reikia priimti remiantis ne politiniais, bet analitiniais, profesionalų argumentais“, – teigė V. Adamkus.
Šalies vadovas siūlo Aplinkos ministerijai dar kartą išnagrinėti, ar abejonių keliantis Palangos kopų atkūrimo būdas nepakenks unikaliam, UNESCO saugomam gamtos kampeliui.
Aplinkosaugininkai tikina, kad jokių darbų nepradės nepasitarę su tarptautiniais ekspertais. Tai padaryti žadama kovo pradžioje.
