Gegužę prokuroras N. Venckienei pasiūlė skirti pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę ir pripažinti kalta dėl visų jai pateiktų kaltinimų – teismo sprendimo nevykdymo, pasipriešinimo policijos pareigūnui, trukdymo antstolei atlikti savo pareigas bei nežymaus sveikatos sutrikdymo.
N. Venckienė prašė nutraukti jos bylą suėjus senačiai, o jeigu ji nebus nutraukta, išteisinti dėl visų kaltinimų.
Panevėžio apygardos teismas nusprendė pripažinti N. Venckienę kalta ir nuteista kalėti, tačiau, įskaičius suėmime išbūtą laiką, ji bausmę jau atliko. Jai taip pat priteista atlyginti 6,8 tūkst. eurų ekstradicijos išlaidų, BNS informavo teismo atstovė Jolita Gudelienė.
N. Venckienė pripažinta kalta dėl pasipriešinimo pareigūnams, antstolio nurodymo nevykdymo ir smūgių sudavimo, už ką jai paskirta subendrinta metų 9 mėnesių ir 6 dienų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas N. Venckienės suėmime išbūtas laikas, todėl pripažinta, kad ji bausmę atliko.
Teismas nutraukė bylą dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo, nes suėjo jo senaties terminas. Teismas panaikino N. Venckienei skirtas kardomąsias priemones – 10 tūkst. eurų užstatą, asmens dokumento paėmimą ir registraciją policijoje.
Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamoje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti keturi asmenys, jie pateikė civilinį ieškinį dėl iš viso 100 tūkst. eurų: L. Stankūnaitė yra pateikusi ieškinį dėl 20 tūkst. eurų neturtinės žalos, jos dukra – 50 tūkst. eurų, policijos pareigūnas – 2 tūkst. eurų, o antstolė – beveik 29 tūkst. eurų ieškinį.
Teismas nusprendė šiuos ieškinius tenkinti iš dalies. L. Stankūnaitei priteista 2,3 tūkst. eurų turtinė ir 4 tūkst. eurų neturtinė žala. Antstolei Sonatai Vaicekauskienei priteista 3 tūkst. eurų, o policijos pareigūnui 500 eurų neturtinės žalos. Teismas atmetė L. Stankūnaitės dukros ieškinį. Bet iš N. Venckienės priteisė 6,8 tūkst. eurų ekstradicijos išlaidų. Šis nuosprendis dar gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui.
Garliavos įvykiai
Buvusi teisėja buvo viena iš svarbiausių vadinamųjų Garliavos įvykių dalyvių.
Ji tvirtino nenaudojusi smurto per 2012-ųjų gegužės įvykius, kai vykdydami teismo sprendimą pareigūnai iš jos šeimos namų paėmė mažametę dukterėčią ir perdavė mamai Laimutei Stankūnaitei. Smurtas, N. Venckienės nuomone, naudotas tiek prieš ją, tiek prieš L. Stankūnaitės dukrą.
2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas Jonas Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta L. Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė. Prokurorai nustatė, kad žmogžudystes galbūt įvykdė garliaviškis Drąsius Kedys, N. Venckienės brolis.
D. Kedys kaltino V. Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L. Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, V. Naruševičienės mažametę dukrą. J. Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A. Ūsą išteisino.
Po žudynių besislapsčiusio D. Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Vėliau negyvas rastas ir A. Ūsas. Teisėsauga teigia, kad jie mirė nesmurtine mirtimi.
N. Venckienė ilgą laiką globojo dukterėčią, nevykdė teismų sprendimų atiduoti ją motinai L. Stankūnaitei. Mergaitė iš tetos namų Garliavoje paimta įsikišus pareigūnams.
Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamoje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti keturi asmenys, jie pateikė civilinį ieškinį dėl iš viso 100 tūkst. eurų: L. Stankūnaitė yra pateikusi ieškinį dėl 20 tūkst. eurų neturtinės žalos, jos dukra – 50 tūkst. eurų, policijos pareigūnas – 2 tūkst. eurų, o antstolė – beveik 29 tūkst. eurų ieškinį.
