Lietuvos įkalinimo įstaigose dirbantys pareigūnai tvirtina, jog bausmę atliekančių nuteistųjų amžius jaunėja, nuteistieji vis įžūlėja. Daugelis pataisos namų darbuotojų liūdnai juokauja, jog „zonoje“ kaip kare – turi būti pasiruošęs bet kam.
Pravieniškių 1-uosiuose pataisos namuose bausmę atlieka tie, kurie pirmą kartą nubausti laisvės atėmimo bausme už lengvus ir apysunkius nusikaltimus. Tačiau būtent šioje įkalinimo įstaigoje pernai rimtai nukentėjo net 3 pareigūnai.
Vasarą Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojui, stebinčiam, kaip nuteistieji eina iš vienos lokalinės zonos į kitą, vienas kalinys netikėtai smogė ranka į veidą. Dėl patirtų sužalojimų – buvo pažeista akis – pareigūnas buvo išvežtas į Kauno klinikas. Visa laimė, kad medikai sugebėjo grąžinti žmogui regėjimą.
Vėliau nuteistasis net nesugebėjo paaiškinti, kodėl smogė prižiūrėtojui.
Neaišku, dėl kokių priežasčių vėliau nukentėjo ir du būrio viršininkai. Vienas nuteistasis, vos atvežtas iš tardymo izoliatoriaus į Pravieniškių 1-uosius pataisos namus, trenkė pirmam pasitaikiusiam po ranka darbuotojui. Per ikiteisminį tyrimą nuteistasis aiškino, jog taip elgėsi todėl, kad jį atvežė „ne į tuos namus“. Jis, girdi, nenori čia atlikti bausmės. Antrasis kalinys, pakėlęs ranką prieš pareigūną, teisinosi, jog jam įgriso būti nuolat „sekamam“, ką jis veikia, tad šitaip siekęs būti uždarytas į kameros tipo patalpas – atskirtas nuo kitų.
Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Romas Mieldažys tvirtina, jog dalis smurtautojų puola pareigūnus spontaniškai, o vėliau patys net nesugeba savo poelgio motyvų paaiškinti. „Į mūsų pataisos namus dažniausiai pakliūva jauni ir gana įžūlūs nusikaltėliai. Kartais jie išlieja susikaupusį pyktį, kartais taip bando „užsitarnauti“ kitų nuteistųjų pagarbą, – sako R. Mieldažys. – Kai atsitokėja, suvokia, jog tokiais veiksmais tik pasiblogino savo gyvenimą. Paprastai teismas 1–3 metais pailgina bausmės laiką ir nebepalieka jokios vilties išeiti anksčiau laiko. Tokiems lygtinis paleidimas nebetaikomas – tenka atsėdėti nuo skambučio iki skambučio.“
Išprovokuoja pareigūnai?
Penkis kartus teistas ir ne vienoje įkalinimo įstaigoje atlikęs paskirtas bausmes Algis tikina, jog „be reikalo“ niekas pareigūnų nemuša. „Daugelis mūsų žino, kaip reikia elgtis, kad „zonoje“ galėtum ramiai gyventi. Tačiau yra tokių prižiūrėtojų, kurie nori nenori prašosi „į ragus“, – aiškina Algis. – Na, gerai – padariau nusikaltimą, mane nubaudė, sėdžiu... Tačiau ar būtina iš manęs visokius „izdevonus“ daryti? O būna, kad koks nors „gnyda“ tiek priskrenta su savo pamokymais – tą negerai padarei, ano nepadarei! Dar ir šonus aptalžo... Kai kurie prižiūrėtojai turi savų metodų, kaip užvožti, kad negalėtum nė cyptelti. Tad ne visi ir ištveria.“
Buvęs kalinys tvirtina, jog paprastai pareigūnai smarkiai nežalojami – visi supranta, jog pailgės bausmė. „Tačiau kartais nebematai išeities ir renkiesi ilgesnę bausmę, užtat kitoje „zonoje“.
Algis nurodo ir daugiau priežasčių, dėl kurių kartais pakeliama ranka prieš pareigūnus. „Pasitaiko, jog kartais koks nors „mužikėlis“ prasilošia, prasiskolina ar ko nors nepasidalina su „vierchais“, – aiškina gyvenimo „zonoje“ subtilybes buvęs „zekas“. – Tuomet tenka padaryti tai, ką tau pasako. Ne tik kad išgelbėtum savo autoritetą, bet kad ir nebūtum „pažemintas“. Vienas iš būdų – trenkti prižiūrėtojui, o dar geriau – kuo aukštesniam pagal rangą.“
Darbuotojai nuolat instruktuojami
Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos, kuriuose bausmę atlieka daugiau nei 1000 vyrų, pirmą kartą padariusių sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, direktoriaus pavaduotojas Lionius Demjanovas įsitikinęs, jog santykiai tarp pareigūno ir nuteistojo priklauso nuo jų abiejų. „Stengiamės su nuteistaisiais bendrauti normaliai – juk jie taip pat žmonės, tik jų laisvė apribota, – sako pavaduotojas. – Pareigūnai nuolat instruktuojami, mokomi, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Tad didelių problemų nekyla.“
L. Demjanovas tvirtina, jog pernai Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje tebuvo užfiksuotas tik vienas išpuolis prieš pareigūną, kai buvo padaryta žala. „Už darbuotojo sužalojimą mušeikai bausmė pailgėjo beveik 3 metais, – paaiškino pavaduotojas. – Paprastai, jei kyla konfliktai tarp darbuotojų ir nuteistųjų – kai nuteistasis stumdosi, kerta per ranką, plūstasi – atliekamas tarnybinis tyrimas. Nesukalbamas nuteistasis gali būti perkeltas į drausmės grupę ar į baudos izoliatorių. Tai priklauso nuo pažeidimo dydžio.“
Solidžią darbo patirtį įkalinimo įstaigose turintis L. Demjanovas teigia, jog dabartiniai nuteistieji yra pakankamai socialiai išprusę, supratingi ir stengiasi laikytis pataisos namuose nustatytos tvarkos.
„Pasitaiko ir impulsyvių žmonių, pirma padarančių, paskui pagalvojančių, – sako L. Demjanovas. – Kita vertus, nuteistųjų elgesys priklauso ir nuo to, ar jie užsiėmę, ar dykinėja per dienų dienas. Mūsų pataisos namuose vykdoma daugybė socialinės reabilitacijos, integracijos į visuomenę ir kitokių programų, veikia daugybė nuteistųjų užimtumo centrų, susikūrę bent 4 muzikiniai ansambliai, tad laiko puldinėti ant pareigūnų nebelieka.“
Konfliktai per kratas
Praeitą vasarą, rugpjūčio pradžioje, Kybartų pataisos namų prižiūrėtojai sugavo per tvorą įskriejusį paketą su kvaišalais. Kadangi buvo savaitgalis, paketas buvo padėtas į direktoriaus budinčiojo padėjėjo tarnybinėse patalpose esantį seifą.
Naktį apie 30 nuteistųjų sugalvojo „gerą daiktą“ atsiimti. Užsimovę ant veidų savadarbes kaukes, jie išlipo per langą, peršoko tvorą ir, įsiveržę į tarnybines patalpas, pabandė išlaužti seifą, kuriame gulėjo paketas su narkotikais. Žygis nepavyko – nesugebėję išlaužti seifo, jie įpykę dar sulaužė visą ten buvusį inventorių ir grįžo į gyvenamąsias patalpas. Pareigūnai nenukentėjo, o padėčiai stabilizuoti buvo iškviestos papildomos pajėgos.
„Pernai ypatingų atvejų nepasitaikė, – įvykio nesureikšmino Kybartų pataisos namų direktorius Edmundas Žalys. – Tačiau užfiksavome 250 pažeidimų dėl to, kad nuteistieji nevykdė teisėtų administracijos reikalavimų. O apskritai prašome pareigūnų nenusileisti iki nuteistųjų lygio ir visais įmanomais būdais stengtis situaciją kontroliuoti ir išspręsti ją taikiai.“
Pasitaiko atvejų, kai per kratas radus draudžiamų daiktų – dažniausiai mobiliųjų telefonų ar jų įrangą – suimtasis niekaip nenori jų atiduoti. „Dažniausiai tie draudžiami daiktai būna pasiskolinti iš kitų nuteistųjų, – sako E. Žalys. – Tad pažeidėjas nieku gyvu nenori jų atiduoti – už konfiskuotą daiktą juk turės skolintojui atsilyginti. Va, tada pareigūnai ir stumdomi, ir pirštai durimis priveriami.“
TIK FAKTAI:
2010 metais laisvės atėmimo vietose buvo pradėtas 31 ikiteisminis tyrimas dėl išpuolių prieš pareigūnus.
Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros, kurios veiklos teritorijai priklauso visos Pravieniškėse esančios įkalinimo įstaigos, vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius teigia, jog per praėjusius metus buvo pradėti 9 ikiteisminiai tyrimai dėl pasipriešinimo pareigūnams. Teismui perduotos 6 baudžiamosios bylos.
Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Kęstutis Jasaitis sakė, jog pernai į teismą atiduotos 3 baudžiamosios bylos dėl pasipriešinimo Kybartų pataisos namų pareigūnams ir viena – dėl šios įstaigos darbo dezorganizavimo (riaušių).
Nustatyta, kad vieno prižiūrėtojo veiksmai užkardė narkotinių medžiagų patekimą į Kybartų pataisos namus, todėl jis buvo paskatintas.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
