Ukrainoje viešintis Seimo pirmininkės pavaduotojas Paulius Saudargas pasakoja, kad trečiadienį ryte Kijevas atrodė neįprastai ištuštėjęs, nors prie Aukščiausiosios Rados buvo nedideli būreliai žmonių, kurie su vėliavomis ir plakatais išsakė palaikymą savo valstybei.
Aukščiausiosios Rados parlamentarai baugų trečiadienio rytą rinkosi į plenarinį posėdį, kuriame buvo pakviesti pasisakyti ir Lietuvos politikai. Ukrainiečiai šiuo metu negali sau leisti panikuoti, šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą ragino visus laikytis rimties. P. Saudargas sako, kad tarp Ukrainos politikų irgi pastebimas susikaupimas, o trečiadienį buvo jaučiamas netgi tam tikras patosas, kai į tribūną kalbėti parlamentarai ėjo ne vieni, o tiesiog grupėmis, demonstruodami vienas kitam palaikymą.
„Kadangi paskelbta Vienybės diena, tai yra tam tikro patoso, visi su vėliavomis Aukščiausioje Radoje. Kai kažkas kalba tribūnoje, aplink visa politinė grupė stovi kartu. Tokių dalykų mes Lietuvoje neturime. Tad tokia nuotaika yra, jie pasiryžę viskam“, – sakė P. Saudargas.
Anot Lietuvos politiko, gali būti, kad ukrainiečių ramybė kyla iš paprasto fakto, jog realus karas Ukrainoje vyksta nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymą ir pasitelkusi separatistus užgrobė dalį Donecko ir Luhansko sričių.
Beje, Rusijos Dūma kaip tik kreipėsi į prezidentą Vladimirą Putiną pripažinti Donecko liaudies respubliką ir Luhansko liaudies respubliką. O Ukrainos Aukščiausiosios Rados vicepirmininkė Olena Kondračiuk Lietuvos parlamentarų paprašė sureaguoti į tai parlamentinės diplomatijos priemonėmis, tai yra iš esmės pasmerkti tokį žingsnį.
Paklaustas, kaip ukrainiečių parlamentarai vertina Rusijos pranešimus, kad dalis pajėgų atitraukiama nuo Ukrainos sienų, P. Saudargas teigė, kad Ukrainos atstovams įspūdžio tai nedaro, nes nepriklausomo patvirtinimo nėra, be to, tai gali būti apgaulingas manevras.
„Tai įspūdžio jiems nedaro. Jie juokauja, kad rusai tris tankus atitraukė ir tiek. Pranešimus apie pajėgų atitraukimą ukrainiečiai vertina skeptiškai. Tai gali būti apgaulingas manevras. Natūralu, kad dabar visam pasauliui laukiant, kad vasario 16 dieną kažkodėl Rusija turėtų pulti Ukrainą, be motyvo, tai rusai kaip tik to nedarys, jie kaip tik gali sakyti „Mes atsitraukiame“, o tada surengti kažkokią provokaciją. Tai tiesiog kaip dūmų uždanga. Žinoma, egzistuoja ir deeskalacijos galimybė. Duok Dieve, ta įtampa nuslūgtų“, – iš Ukrainos pasakojo Lietuvos Seimo pirmininkės pavaduotojas.
Vasario 16-ąją, kaip galimą Rusijos atakos prieš Ukrainą dieną paskelbė „Politico“, kurio šaltinių teigimu, JAV prezidentas Joe Bidenas šią datą iškomunikavo NATO partneriams. Anot pranešimų, ataka gali prasidėti oro smūgiais ir kibernetinėmis atakomis. Kaip tik antradienį pranešta, kad kibernetines atakas patyrė Ukrainos ministerijos ir finansų institucijos. Trečiadienį jau viskas veikė.
Pasak P. Saudargo, Ukrainos parlamentarai pagrindine Rusijos grasinimų priežastimi laiko Maskvos siekį atitolinti Ukrainą nuo narystės NATO. „Jie tą supranta. Ir supranta dabartinių galimybių ribotumą dėl stojimo į NATO šiame periode. Bet vis tiek nori, kad Aljanso durys liktų atidarytos, kaip ir labai nori į Europos Sąjungą, bent jau gauti kandidato statusą. To jie labai nori. Europos Sąjunga jiems yra pagrindinis akcentas, nes blaiviai suvokia, kad šiandien sunku su NATO, tik siekia, kad durys būtų paliktos atidarytos, kad Rusija neįgytų veto teisės“, – pasakojo pašnekovas.
Į Kijevą išvyko Seimo pirmininko pavaduotojas P.Saudargas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Seimo Ateities komiteto pirmininkas Raimundas Lopata ir parlamentarai Žygimantas Pavilionis bei Emanuelis Zingeris.
Portalas tv3.lt primena, kad Rusija prie Ukrainos laiko sutelkusi daugiau nei 100 tūkst. karių ir daugybę karinės technikos, Baltarusijoje dislokavo apie 30 tūkst. karių neva pratyboms, o Juodojoje jūroje irgi esą pratyboms sutelkti kariniai laivai, blokuojantys Ukrainos prieigą prie jūros.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas JAV ir visiems NATO partneriams išdėstė daugybę reikalavimų, tarp kurių yra siekis, kad Ukraina niekada netaptų NATO nare, tačiau kol kas JAV ir kitos Aljanso narės laikosi atvirų durų politikos. Vakarų lyderiai vienas po kito susitikinėja su Rusijos kolegomis bandydami deeskaluoti situaciją, o Vašingtonas skelbia didžiulius kiekius žvalgybinių duomenų apie Rusijos planus, taip greičiausiai bandydamas sutrukdyti Maskvos planus.
Pastaruoju metu nerimo sukėlė kai kurių Vakarų valstybių sprendimas atšaukti iš Ukrainos savo diplomatus, JAV ambasados veikimą perkėlė į vakarinėje šalies dalyje esantį Lvivą. Šalys laikosi prielaidos, kad ginkluotas konfliktas gali prasidėti bet kuriuo metu. Lietuvos ambasada Kijeve dirba kaip dirbusi, bet mūsų šalies Užsienio reikalų ministerija paragino Lietuvos piliečius atsisakyti nebūtinų kelionių į šią šalį, o jau esantiems Ukrainoje budriai sekti informaciją, įvertinti tolesnio buvimo būtinumą.
