Prireikė pagalbos
Devintą ryto į Pavilnio Jakūbo Koloso rinkimų apylinkę atiduoti balso atėjo vilnietis Egidijus. Vyrą atlydėjo sūnus, nes regėjimo negalią turinčiam vilniečiui tenka įveikti ne vieną kliūtį, pirmiausia – užlipti laiptais į antrą aukštą, kur ir vyksta balsavimas.
Be sūnaus pagalbos Egidijui nebūtų paprasta ne tik pasiekti patalpą, kur vyksta rinkimai, bet ir gauti balsavimo biuletenį.
Prieš ketverius metus šis vyras negalėjo balsuoti visai, nes regėjimo negalią jis turi nuo vaikystės ir net neįsivaizduoja, kaip atrodo biuletenis. Negalėdamas savo valios išreikšti savarankiškai, be kitų žmonių pagalbos, Egidijus nebalsavo, nes rinkimų įstatymas tuokart negalėjo garantuoti jam visiško slaptumo. Šį kartą jis ir panašaus likimo žmonės sulaukė palengvinimo – biuletenis įvilktas į specialią įmautę su brailio raštu.
Tačiau brailio raštu galima perskaityti, kas įrašyta tik balsavimo biuletenyje. Partijų sąrašų – brailio kalba nėra.
„Sąrašai nėra pritaikyti neįgaliesiems su, būtent, regėjimo negalia. Tai parašyta paprastu šriftu, o jiems reikėtų, pavyzdžiui, specialios programėlės, kuri tekstą skaito“, – teigė komisijos pirmininkė Eglė Vita Baniulytė.
Egidijus sako, kad tai didžiulė spraga, o apie programėlės įdiegimą jis nieko negirdėjo.
„Aš dabar, pavyzdžiui, nežinojau, kad nebus galimybės persiskaityti sąrašo. Kas konkrečiam sąrašui priklauso, kokia eilės tvarka kandidatai išdėstyti – atmintai neatsimenu. Tarkim neturėjau programėlės įsidiegęs, kuri nuskaito tą sąrašo reikšmę. Tai gerai, kad turėjau pagalbininką, kuris man perskaitė tuos visus variantus“, – sakė rinkėjas.
„Rašiklio“ problema
Regėjimo negalią turintys žmonės sako, jei ir yra palengvinimas, tai nereiškia, kad jie gali balsuoti savarankiškai. Netgi egzistuoja tokia vadinamoji „rašiklio“ problema.
„Jūs įsivaizduokit, aš atsinešu tušinuką ir negaliu įsitikinti, ar gerai užbraukiau. Pavyzdžiui, dabar pabraukiau tušinuku ir tiesiog paklausiau, ar viskas tvarkingai matosi? Pasakė, kad labai neryškiai užsibraukė. Tai tiesiog paryškinau“, – kalbėjo rinkėjas Egidijus Biknevičius.
Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovai neslepia, tobulėti yra kur.
„Ateityje tų sprendimų gali būti pačių įvairiausių, galbūt ir kažkokių rimtesnių technologinių sprendimų čia galima surasti. Tai vėlgi reikėtų pasižiūrėti, paieškoti tinkamo finansavimo“, – kalbėjo VRK pirmininkė.
Regėjimo negalią turintys žmonės sako, kad visiškai savarankiškai balsuoti galėtų tik tada, kai šalyje būtų pritarta elektroninio balsavimo sistemai.
