Seime užregistruota klastinga Valstybės tarnybos įstatymo pataisa, kurios tikslas - išnaikinti kompiuterinius beraščius valstybės tarnyboje.
Įrašytas naujas reikalavimas valdininkams: turėti kompiuterinio raštingumo kvalifikaciją, patvirtinamą kompiuterio vartotojo pradmenų pažymėjimu. Kitaip tariant, visi norintys gyventi už mokesčių mokėtojų pinigus ir dirbti valstybės tarnyboje privalės nors šiek tiek suvokti kompiuterio esmę ir prasmę.
Projekto autorius parlamentaras Mindaugas Subačius paaiškino, kad viena priežasčių, paskatinusių jį siūlyti keisti sistemą - paskelbta informacija apie valdininkų neraštingumą. Sausio mėnesį Kauno technologijos universiteto Kompiuterinio raštingumo centras paskelbė šokiruojančius tyrimo duomenis: beveik trečdalis valstybės tarnautojų labai silpnai moka arba visiškai nemoka dirbti kompiuteriu.
„Ko tada stebėtis, kad žmonės, norintys valdiškoje įstaigoje susitvarkyti reikalus, susiduria su problemomis? Nemokėjimas dirbti su moderniomis komunikacijomis lėtina darbą. Projekte nenumatyta, kad bus privaloma mokėti sudėtingas programas. Reikės tik pradmenis turėti, bent primityviai dirbti kompiuteriu“, - dėstė M.Subačius.
Per mažai smegenų
Anot parlamentaro, šis projektas jau buvo svarstomas Seime, tačiau grąžintas tobulinti. Argumentas - toks reikalavimas trukdytų gabiems žmonėms patekti į valstybės tarnybą. „Koks čia gabumas, jei net kompiuteriais nesugeba išmokti dirbti? Kai žmogus to nemoka, apkrauna visais darbais savo sekretores, padėjėjas“, - pažymėjo M.Subačius.
Anot parlamentaro, kad trečdalis valdininkų neliktų bedarbiais, projekte numatyta, kad naujasis reikalavimas įsigaliotų tik nuo 2010-ųjų. „Manau, kad pusantrų metų - pakankamas laikas išmokti naudotis elementariomis programomis, skaičiavimo lentele. Tada žmogus geriau dirbs tai mokėdamas“, - pridūrė politikas.
Internetas ne visur
Valstybės tarnybos departamento direktorius Osvaldas Šarmavičius tikina, kad ne visiems valdininkams būtina mokėti dirbti kompiuteriu. „Sistema tokia: tam, kuriam reikia, ant stalo stovi kompiuteris. Jo pareigybės aprašyme nurodyti kompiuterinio raštingumo reikalavimai. Tačiau ne visos pareigybės susijusios su tokia būtinybe. Yra viešojo administravimo įstaigų, kuriose net interneto nėra. Kam tada tokiems tarnautojams mokėti dirbti kompiuteriu?“ - stebėjosi O.Šarmavičius.
Anot direktoriaus, duomenys apie valdininkų neraštingumą - abejotini. „Kažin ar tikrai trečdalis nemoka. Nelabai tuo tikiu“, - sakė O.Šarmavičius.
Baisu dėl nemokšų
Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto narys Vytautas Grubliauskas tvirtina, kad įsidarbinant valstybės tarnyboje ne žinios lemia. „Šiurpulį varo faktas, kad kas trečias valstybės tarnautojas nemoka dirbti kompiuteriu. Reikalavimas turėti bent jau pradmenis būtų labai protingas. Tada nepaliaujamai auganti biurokratų armija bent jau raštingesnė būtų“, - samprotavo V.Grubliauskas.
Pasak seimūno, renkantis valdininkus į jų raštingumą nežiūrima. „Ypač aukštesniuose sluoksniuose darbuotojus renkamasi ne pagal raštingumą, o pagal lojalumą institucijos vadovybei“, - neabejojo V.Grubliauskas.
Danas NAGELĖ
