Jau antrus metus iš eilės tarp maltiečių draugų buvo galima sutikti ir Panevėžio krepšinio klubo „Lietkabelis“ žaidėjus brolius Lavrinovičius. Pernai praeivius sriuba jie vaišino Aukštaitijos sostinėje, šiemet su prijuostėmis sukiojosi renginyje Vilniuje. Čia prie jų prisijungė ir Simas Jasaitis. Žaidėjai priminė, kaip svarbu būti neabejingiems ir pasidalijo mintimis apie senatvę, šeimą bei savo aukojimo įpročius.
Renginyje sutikti krepšininkai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai neslepia, kad nepritekliaus sąvoka ir jausmas jiems yra puikiai pažįstami. „Tėvai vertėsi sunkiai, kad mus išlaikytų. Tėvas dirbo dieną ir naktį, kad turėtume ką valgyti ir stogą virš galvos“, – pasakoja broliai. Vis dėlto, nepaisant tėvų pastangų, ankstyvoje vaikystėje broliai augo mažame bendrabučio kambariuke su kukliais baldais ir keliais žaislais. Gyvenimo sąlygos pagerėjo tik vėliau.
Paklausti, ar nesibaimina senatvės, sportininkai buvo atviri. „Turiu du sūnus ir nuostabią žmoną. Titas ir Darjušas jau baigia užaugti ir suprantu, kad vieną dieną jie mus paliks. Labai tikiuosi visą senatvę praleisti su Edita. Esu pripratęs prie šeimos, triukšmo namuose, todėl vienatvė man labai nejauki. Baisu pagalvoti, ką kasdien išgyvena ir patiria tie vieniši senoliai, dėl kurių dalyvaujame šioje akcijoje“, – kalbėjo D. Lavrinovičius. Darjušas sako, kad nuo mažų dienų vaikus moko taupyti, suprasti pinigų vertę ir dalintis su silpnesniais.
Jam pritarė ir tris vaikus kartu su Tatjana auginantis Kšištofas. „Didelė šeima yra pats didžiausias turtas. Darau viską, kad visi šeimos nariai būtų laimingi ir jiems nieko netrūktų. Tikiuosi vaikai tai įvertins ir senatvėje rūpinsis manimi. Bet kiekvieno gyvenimas skirtingas, todėl reikia rasti laiko pasirūpinti ir kitais, ypač vyresniais žmonėmis. Pernai kartu su klubo rėmėjo „Kalnapilis“ darbuotojais dalyvavome akcijoje Panevėžyje, gavę kvietimą šiemet irgi sutikome iš karto“, – kalbėjo K. Lavrinovičius.
Šiomis idėjomis krepšininkai remiasi ir kasdieniame gyvenime, ne tik specialių progų metu ar prieš didžiąsias metų šventes – jie niekada neatsisako padėti prašančiam paramos gatvėje. „Pasitaiko atvejų, kai nepasiimu piniginės, o žmogus prašo. Galiu paeiti iki automobilio dėl tų kelių eurų, kuriuos po to atiduodu tam žmogui“, – sako Kšištofas. Vyrai prisideda ir prie didesnių iniciatyvų. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus Lietuvos sporto universiteto studentui Rokui Kondratavičiui iš asmeninių lėšų skyrė paramą baigti bakalauro studijas.
Lėšos „Maltiečių sriubos“ akcijai renkamos iki šių metų pabaigos. Už jas savanoriai 40 vietovių visus metus skurstantiesiems vežios maistą ar padės buityje. Maltiečiai pastebi, kad vis daugiau senyvo amžiaus žmonių prašo pagalbos, nes patys neišgali nusipirkti maisto, pasirūpinti sveikata ar buitimi.
