Dirbtinis intelektas vis labiau tampa viena iš karštųjų temų, o ekspertai ne tik stebisi sparčia dirbtinių smegenų plėtra, bet ir perspėja apie kylančias grėsmes – esama raginimų nedelsiant stabdyti dirbtinio intelekto tobulinimą, idant išvengtume katastrofiškų pasekmių.
Pasauline sensacija vos per kelis mėnesius virto ChatGPT – kalbos apdorojimo įrankis, kurį skatina dirbtinio intelekto technologija, leidžianti užmegzti pokalbius panašius į žmogaus.
Remiantis Šveicarijos banko UBS analize, tai yra greičiausiai auganti visų laikų programėlė. Analizė apskaičiavo, kad sausio mėnesį turėjo 100 milijonų aktyvių vartotojų, praėjus tik dviem mėnesiams nuo jos paleidimo.
Lyčių lygybės ekspertė išbandė programėlę: galimybės yra tikrai didelės
Moterų informacijos centro programų vadovė Rugilė Butkevičiūtė teigia, savo praktikoje išbandžiusi ChatGPT, tačiau priduria, kad daugeliui gali kilti sunkumų naudotis šiuo įrankiu.
„Per praktinę pusę susidomėjau dirbtiniu intelektu, kai visi pradėjo kalbėti apie ChatGPT. Pradėjau domėtis, analizuoti, kaip tas įrankis galėtų būti naudingas mano darbe ir po truputį pradėjau jį pati naudoti ir išbandyti įvairias jo galimybes.
Iš labai praktinių aspektų, ChatGPT galimybės yra tikrai didelės, bet minusas yra tas, kad tu turi žinoti, kaip naudotis šiuo įrankiu. Jeigu tu nežinai, kaip naudotis šiuo įrankiu, tokiu atveju, gali gauti labai paprastus atsakymus“, – sako ji.
Populiarėjant dirbtiniam intelektui – randasi ir naujos darbo vietos
Lyčių lygybės ekspertė naujienų portalui tv3.lt atskleidė, kokių žmonių reikia darbui su dirbtiniu intelektu. Neužtenka išmanyti informacinių technologijų lauką, reikalauja ir psichologijos pagrindų.
„Dabar ChatGPT populiarėja – ieškoma žmonių, kurie būtų užklausų inžinieriai. Tai žmonės, kurie žinotų apie dirbtinį intelektą ir kurie turėtų išsilavinimą ne tik kompiuterio mokslų srityje ar inžinerijos, bet taip pat ir žmogaus psichologijos srityje.
Šitie žmonės, augant dirbtinio intelekto potencialui, būtų tie, kurie žino, kaip ieškoti ir kokias užduotis duoti dirbtiniam intelektui, kad būtų galima gauti maksimaliai gerą rezultatą. Nes kalbėjimas su dirbtiniu intelektu yra įgūdis, kurį galima pačiam išsivystyti arba galima samdyti žmones, kurie gali pilnai išnaudoti dirbtinį intelektą“, – pasakojo R. Butkevičiūtė.
Dirbtinio intelekto inžinieriai per metus skaičiuoja tūkstančius
Moterų informacijos centro programų vadovė sako, kad ateityje žadama sukurti virš 2 milijonų darbo vietų, o dirbtinio intelekto inžinieriai tipiškai per metus uždirba nuo maždaug 91 tūkst. iki 230 tūkst. eurų.
„Užklausų inžinieriai ir apskritai žmonės, kurie dirba dirbtinio intelekto industrijoje – yra auganti sritis. Iki 2025 metų yra tikimasi, kad šita sritis pritrauks ir sukurs daugiau negu 2,3 milijonų darbo vietų visame pasaulyje.
Jeigu kalbėtume apie darbo užmokesčius, dirbtinio intelekto inžinieriai, priklausomai nuo to, kur jie dirba ir ką daro, kokios atsakomybės uždirba nuo 100 tūkstančių dolerių iki 250 tūkstančių dolerių per metus“, – sako moteris.
Profesorius ramina, kad artimiausiu metu mašinos mūsų nepakeis
Dideliu greičiu tobulėjant dirbtiniam intelektui ir rodos išsitrinant ribai tarp tikrovės ir fikcijos, nenuostabu, kad žmonės prisimena fantastinius kūrinius, kaip mašinos sukyla prieš žmones. Tačiau VDU informatikos profesorius Tomas Krilavičius TV3 Žiniose pasakojo, jog dar nereiktų skubėti daryti išvadų.
„Ar tai tikrai yra lūžis – aš būčiau linkęs dar truputį palaukti ir pažiūrėti koks bus efektas iš to, nes gana iš daug technologijų buvo tikimasi kažko labai daug, o paskui situacija stabilizuodavosi ir tie rezultatai normalizuodavosi. <...> Iki šiandien, turbūt nėra roboto, kuris galėtų paimti riebaluotą lėkštę ir ją nuplauti“, – sako profesorius.
„Iki šiandien, turbūt nėra roboto, kuris galėtų paimti riebaluotą lėkštę ir ją nuplauti“, – sako T. Krilavičius.
Gal būti sunku suvaldyti dirbtinį intelektą
Tinklaraštininkas Ričardas Savukynas teigia, kad ilgainiui pasikeitė požiūris ir į patį robotą. Anot jo, anksčiau buvo priimtina, kad robotas neturi jokios teisės kvestionuoti žmonių sprendimus, tačiau dabar tai sparčiai keičiasi.
„Robotas neturi jokio pagrindo, teisės kvestionuoti žmonių sprendimų arba robotas neturi teisės žudyti žmonių. Dabar apie tai negalvojama“, – teigia R. Savukynas.
„Atrodo, kad tas dirbtinis intelektas gali padaryti stebuklus, bet kada mes prieiname prie realybės ir pradedame tą dirbtinį intelektą naudoti tam, kad jis pakeistų žmones, paaiškėja, kad jis daro nesąmones.
Kažkada, kai kurie futuristai, fantastai – gana smarkiai nagrinėjo tai. Buvo atsiradę Azimovo robotikos principai, kad pavyzdžiui robotas neturi jokio pagrindo, teisės kvestionuoti žmonių sprendimų arba robotas neturi teisės žudyti žmonių. Dabar apie tai negalvojama“, – TV3 Žiniom pasakojo tinklaraštininkas.
Sparčiai populiarėja dirbtinio intelekto programos ir jau yra įsimylėjusių mobiliuosius personažus:
