Štai vasario 24 d. į policiją kreipėsi vienos Šiaulių įmonės direktorius, išsigandęs, kad prarado 6 500 eurų. Šiuos pinigus įmonė pervedė kaip avansą už du traktorius, apie kurių pardavimą buvo skelbiama tinklalapyje skelbiu.lt. Skelbime buvo nurodyta, kad pardavėjas – Anglijoje esanti firma BWG MACHINERY LTD. Po savaitės trukusių derybų Šiaulių įmonės direktorius sulaukė pardavėjo telefoninio skambučio, kuriuo buvo pranešta skubi žinia – tiekėjas vyksta į Latviją, tad pakeliui galėtų užsukt į Lietuvą ir atvežti traktorius, tereikia operatyviai pervesti avansą už juos. Pinigus buvo nurodyta pervesti į Lenkijos banko sąskaitą, nes, anot pardavėjų, ten palankesniu kursu eurai konvertuojami į svarus. Šis argumentas lietuviškosios įmonės direktoriui pasirodė įtikinantis. Jis pervedė 6 500 eurų į nurodytą sąskaitą ir ėmė laukti. Vasario 20-ąją technika jau turėjo būti įmonės kieme, tačiau, deja, traktoriai neatvažiavo, o pardavėjas nebekėlė telefono ragelio... Sukčiai šventė pergalę.
Vasario 13 d. didelę pinigų sumą sukčiams atidavė viena Raseinių r., Viduklėje, esanti individualioji įmonė. Norėdama įsigyti traktorių BELARUS MTZ 95 ir frontalinį krautuvą JCB, apie kurių pardavimą buvo taip pat skelbiama interneto svetainėje skelbiu.lt, į Lenkijos įmonės nurodytą sąskaitą ji pervedė 13 300 eurų, tačiau iki šiol traktoriaus ir krautuvo negavo, su įmonės atstovais susisiekti nepavyksta.
Tą pačią dieną nuo sukčių nukentėjo ir Joniškyje esanti įmonė, kuri už buitinės technikos detales, perkamas internetu, į firmos, registruotos Italijoje, banko sąskaitą, esančią Ispanijos Karalystėje, pervedė 6 532 eurų. Po kurio laiko iš tiekėjo Italijoje buvo gauta informacija, kad joniškiečių pinigai, į jų sąskaitą nenukeliavo, o pateko į nežinia kieno sąskaitą, nieko bendro neturinčia su tiekėju.
Tiriantys analogiškus sukčiavimus tyrėjai atskleidžia, kaip atsitinka, kad sukčiai aplink pirštą apvynioja net patyrusius verslininkus. Pasirodo, interneto skelbimuose žmonės perskaito apie garsių užsienio firmų parduodamą techniką ar kitas prekes, jomis susidomi, tačiau neatkreipia dėmesio į vieną maža detalę – skelbime nurodytos firmos pavadinimas dėl vienos pakeistos raidelės neatitinka originaliosios firmos pavadinimo. Neatidus žmogus to paprasčiausiai net nepastebi. Pirkėjas, dažniausiai internete ieškodamas informacijos apie pardavėjo patikimumą, surandą informaciją, patvirtinančią originalios firmos egzistavimą, jos tinklalapį ir vienos raidės neatitikimą įvertina kaip paprasčiausią rašybos klaidą, net nesusimąstydamas apie sukčių spąstus. Taigi, pasitikslinęs internete, kad firma egzistuoja iš tikrųjų, ramiai sau kontaktuoja su pardavėju, manydamas, kad jis ir yra tikrosios firmos atstovas. O iš tikrųjų tai jis kontaktuoja su sukčiumi ir vykdo jo nurodymą pervesti pinigus į jo, o ne tikrosios firmos sąskaitą. Jei lietuvaičiai pasidomėtų, ar užsienio originaliosios firmos kontaktuose yra nurodytas telefono numeris, kuriuo jis bendrauja dėl sandorio, tai įsitikintų, kad nei tokio telefono, nei tokio internetinio adreso firmos tinklalapyje nėra nurodyta.
Todėl policijos pareigūnai įspėja: nepirkite katės maiše, nes jos ten gali iš viso nebūti. Ypač likti prie suskilusios geldos rizikuoja tie, kas susigundo pirkti automobilius, kurių dar nėra Lietuvoje, tik sudaroma galimybė juos rezervuotis, įmokėjus avansą. Patikėkite, lendate į lengvatikiams spendžiamus sukčių spąstus.
