Jurgis KOCHANSKAS, Saulė PINKEVIČIENĖ
Šią savaitę vienoje Alytaus mokykloje įvyko skaudi nelaimė: pro trečio aukšto langą iššoko ir sunkiai susižalojo 7 klasės moksleivė. Nukentėjėlė gydoma Kauno klinikose. Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas nustatyti įvykio aplinkybes ir priežastis. Rezonanso sulaukusi nelaimė priminė gerai žinomą, bet sunkiai sprendžiamą problemą – be tėvų augančius vaikus. Nukentėjusia mergaite rūpinasi močiutė, nes mama gyvena ir dirba užsienyje.
Problema atsirado prieš dešimt metų
Alytaus mokykloje įvykusi nelaimė paskatino organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovę Rasą Dičpetrienę viešai prabilti apie paliktų emigrantų vaikų problemą. Jos pareiškimas išplatintas Lietuvos žiniasklaidai: „Nelaimė Alytaus mokykloje skaudžiai palietė mūsų organizaciją ir asmeniškai mane kaip mamą. Nežinodama visų priežasčių, nesiimu spėlioti, kodėl pro langą iššokusi mergaitė priėmė tokį sprendimą, tik per plauką nesibaigusį tragedija. Psichologams pabendravus su vaiku, tikiu, pavyks išsiaiškinti tikrąsias šio žingsnio priežastis ir kiek galima labiau padėti minėtai septintokei psichologiškai ir fiziškai sustiprėti.“
Alytuje įvykusios nelaimės kontekste R.Dičpetrienė ragina atkreipti dėmesį į vaikus, kurių tėvai išvyko gyventi ir dirbti užsienyje, o atžalas paliko prižiūrėti giminaičiams. Ši problema Lietuvoje egzistuoja jau gerą dešimtmetį, tačiau pastaruoju metu aštrėja. Niekas nežino, kiek tokių šeimų yra, nes jos nelaikomos socialiai remtinomis.
Ledkalnio viršūnė – laikinoji globa
Vieninteliai tikslūs skaičiai, kuriais būtų galima remtis kalbant apie be tėvų augančius vaikus, – laikinosios globos nustatymas. Alytuje šiuo metu yra 68 vaikai, kuriems nustatyta laikinoji globa, nes jų tėvai išvykę į užsienį. Nepilnamečiais rūpinasi seneliai, tetos ir dėdės, o kartais ir visai pašaliniai asmenys. Jie tampa vaikų teisiniais atstovais, tai reiškia, kad įvairiose nenumatytose situacijose priima už juos atsakingus sprendimus. Teisinio atstovo parašo reikia po prašymu mokytis mokykloje, gydymui ar planinei operacijai (būtinoji pagalba nepilnamečiui teikiama ir be teisinio atstovo), prireikus jį apklausti policijoje ir panašiai.
Būtent tokiais atvejais ir paaiškėja tiesa, jei vaikui nėra nustatyta laikinoji globa. Kiek tokių nepilnamečių auga Alytuje – sunku pasakyti, juolab čia kalbama tik apie išvykusius į užsienį tėvus. (Dar yra tokių, kurie gyvena ir dirba kituose Lietuvos miestuose, tačiau jų statistika nefiksuoja, nes jie kartkarčiais grįžta ir pasirūpina savo atžala, kurią augina artimieji.)
Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Virginija Vaitkevičienė sako, kad pastaruoju metu laikinosios globos atvejų mūsų mieste mažėja. Tačiau galimas dalykas, kad apie be tėvų augančius vaikus, kuriems nenustatyta laikinoji globa, tiesiog nepranešama. Šią vasarą vadovaudamiesi vaiko teisių apsaugos kontrolierės rekomendacijomis Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai išsiuntė prašymas keturioms dešimtims Alytaus miesto sveikatos priežiūros ir ugdymo įstaigų, prašydami pranešti apie jiems žinomus nepilnamečius, kurie neturi teisėto atstovo. Atsiliepė vos vienas vaikų darželis.
Kodėl vaikui reikia tėvų šalia?
„Seneliai ar kiti giminaičiai dėl savo amžiaus ar ne tokio gero pažinimo dažnai sunkiai gali suprasti ir pajausti vaiką. Sakau „pajausti“, nes būtent psichologinis pajautimas ir fizinis ryšys (apkabinimas, paglostymas) yra svarbios, neperduodamos jokiais interneto kanalais ar programomis tėvų ir vaikų bendravimo detalės“, – sako organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė R.Dičpetrienė.
Ji mano, kad emigrantų Lietuvoje paliktiems vaikams pagalbos reikia dėl to, jog fiziškai atskirtas nuo tėvų vaikas jaučia ir psichologinę atskirtį. Jau vien faktas, kad negali tėvams bet kada paskambinti, nepavyksta jų kasdien pamatyti po pamokų sugrįžus namo, negali pasidalyti dienos džiaugsmais ir rūpesčiais, vaikui labai daug reiškia. Tai ypač svarbu paauglystėje, kai tėvų supratimo reikia daugiau nei bet kuriuo kitu gyvenimo laikotarpiu.
Fizinė gerovė tikrai nėra svarbiausia. „Tačiau jei bandau tėvams patarti, jog negerai yra išvykti dirbti užsienyje ir palikti vaikus artimųjų priežiūrai, dažniausiai jie atkerta, kad čia negali pragyventi ir išlaikyti vaikų“, – Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja V.Vaitkevičienė stebisi, kodėl daugeliui mamų ir tėčių visai nerūpi netgi tai, ar jų atžala turės teisinį atstovą, kuris priims labai svarbius sprendimus, pavyzdžiui, dėl jų gydymo.
Laikina globa buvo nustatyta ir nukentėjusiai paauglei, tačiau ji baigėsi prieš dvejus metus.
Psichologų pagalbos neretai atsisako?
„Antras dalykas, kurį skatina apmąstyti antradienį alytiškės paauglės žengtas žingsnis, yra patyčių Lietuvos mokyklose problema. Pagal patyčių skaičių mokyklose Lietuva pirmauja Europoje. Mūsų organizacijos psichologai, įvairių prevencijos programų metu apsilankantys Lietuvos mokyklose, teigia, kad patyčių jose patiria apie 60 procentų vaikų, tai daugiau nei kas antras moksleivis. Lietuvoje atlikto „Neigiamos vaikystės patirties“ tyrimo metu įrodyta, jog vaikystėje keturis ar daugiau kartų patyčias patyręs žmogus net 14 kartų daugiau yra linkęs į savižudybę. Galbūt dėl patyčių gausos mokykloje pasaulyje pirmaujame ir savižudybių skaičiumi?“ – svarsto „Gelbėkit vaikus“ vadovė R.Dičpetrienė.
Mokyklos, kurioje nutiko incidentas, direktorius tvirtina, kad moksleivės atžvilgiu jokių patyčių įstaigoje nebuvo. Šioje mokykloje jau treti metai vykdoma patyčių prevencijos „Lions Quest“ programa „Paauglystės kryžkelės“, dirbama su 5–7 klasių mokiniais. Konkrečių nusiskundimų iš jų nesulaukta. Direktoriaus teigimu, ir nukentėjusi mokinė patyčiomis nesiskundė, mokykloje jautėsi gerai, elgesiu neišsiskyrė.
„Moksleivių emocines būsenas stebi mokytojai, klasių auklėtojai, visu etatu dirba socialinis pedagogas. Daugelis mokinių problemų suteka į mokyklą iš šeimų. Tėvams ir globėjams siūlome pasinaudoti psichologų pagalba, bet jie neretai atsisako, nes pasitiki savo jėgomis, kurių ne visada pakanka“, – sako mokyklos vadovas.
Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas: „Ryškaus krizinių situacijų daugėjimo ar mažėjimo Alytaus švietimo įstaigose nėra“
– Kaip Alytaus švietimo įstaigos yra pasirengusios spręsti krizines situacijas?
– Visose Alytaus miesto savivaldybės mokyklose yra sudarytos Vaiko gerovės komisijos, kurių vienas iš uždavinių – spręsti krizines situacijas. Visų mokyklų Vaiko gerovės komisijų nariai ir daugelio mokyklų mokytojai pastaraisiais metais yra dalyvavę mokymuose apie krizinių situacijų valdymą mokyklose, kuriuos vedė Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Jolanta Dimšienė.
– Gal būtų galima pavardinti, kokios tos konkrečios krizinės situacijos iki šiol susidarė mūsų miesto švietimo įstaigose?
– Galėtume paminėti tokias skausmingas situacijas: mokyklų bendruomenių narių netektys, nelaimingi atsitikimai su skaudžiais padariniais bei smurto atvejai. Kiekviena situacija yra individuali, todėl sunku būtų apibendrintai kalbėti apie jų priežastis. Sudėtingiausios krizinės situacijos – savižudybių ar bandymų žudytis atvejai. Tokie dalykai atsiranda palaipsniui ir niekada nebūna vienos priežasties, paskatinusios žmogų pakelti ranką prieš save. Tokiais atvejais priežasčių būna daug ir įvairių.
Ryškaus krizinių situacijų daugėjimo ar mažėjimo nėra.
– Ar Alytuje yra įgyvendinama kokių pagalbos programų, skirtų šeimoms, kuriose vaikai auga be tėvų?
–Tokių programų nėra. Su šeimomis, kuriose vaikai auga be tėvų, dirba mokyklų, kuriose mokosi mokiniai, pedagogai ir švietimo pagalbos specialistai. Apie kiekvieną atvejį, kai vaikai dėl tam tikrų priežasčių lieka be tėvų priežiūros ar teisėtų vaikų atstovų globos (rūpybos), mokyklų administracijos nedelsdamos privalo informuoti Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių.
–Apklausos liudija, kad, nepaisant įvairiausių programų, patyčių procentas mokyklose išlieka aukštas. Ar įmanoma kokiais nors patikimais rodikliais įvertinti, kokia padėtis šiuo metu yra Alytaus švietimo įstaigose?
–Jau daugelį metų Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose atliekamas tyrimas „Keli klausimai apie Tave“, padedantis įvertinti žalingų įpročių ir patyčių paplitimą tarp mokinių. Jame dalyvavo pagrindinio ugdymo programą vykdančių mokyklų 5–10 ir gimnazijų I–IV klasių mokiniai. Pastarojo tyrimo, atlikto 2014 metų balandžio 2 dienos, duomenimis, patyčias mūsų savivaldybės mokyklose patiria (kai tyčiojamasi 2–3 kartus per mėnesį ir dažniau) 20 proc. berniukų ir 16 proc. mergaičių. Kiekvienais metais tyrimo duomenys yra pristatomi ir aptariami spalio mėnesį Alytaus miesto savivaldybės švietimo įstaigų direktorių pasitarime Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate.
Nerimą kelia patyčių didėjimas virtualioje erdvėje, kurias suvaldyti ypač sunku.
„Moksleivė nebuvo pamokose pirmadienį ir antradienį. Auklėtoja skambino į namus močiutei, norėjo paklausti, kokios to priežastys. Susisiekti nepavyko. Mergaitė pasirodė mokykloje antradienį, pamokų metu, bet be vadovėlių. Sulaukusi pertraukos, atsidarė langą, užlipo ant palangės ir garsiai pareiškė: „Aš šoksiu.“ Įvykį matė mokiniai ir mokytojai, tarp jų buvo ir mokykloje sudarytos krizių valdymo komandos nariai. Jie bandė su moksleive kalbėtis, rasti ryšį, tačiau į visus prašymus, įkalbinėjimus buvo griežtai atsakyta „ne“. Tai truko apie 10 minučių, kol atvyko pagalba. Į mokyklos kiemą įvažiuojant greitajai, mergaitė nušoko.“
(Mokyklos, kurioje įvyko nelaimė, direktorius)
