Kaltinamųjų suole – nusikaltimo metu dar nepilnamečiu buvęs Mantas Icikevičius. Nors pats įvykis nutiko prieš daugiau kaip dvejus metus, 2019 m. gegužės 26-sios naktį, tačiau teismai nesibaigė iki šiol.
Naujienų portalas tv3.lt jau rašė, kad ieškant teisingumo šioje byloje klaida buvo padaryta dar pirmajame pirmos instancijos teismo posėdyje. Būtent Klaipėdos apylinkės teisme nuspręsta bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Tai atvėrė kelią žiauriai su mergina pasielgusiam jurbarkiškiui išvengti realios laisvės atėmimo bausmės.
Tačiau po LAT sprendimo situacija pasikeitė kardinaliai. Nukentėjusią merginą atstovaujantis advokatas Mindaugas Vasiliauskas pasakojo, kad iš jų pusės visada nuosekliai buvo siekiama teisingo teismo proceso:
„Norėjome, kad procesas būtų teisingas, neskubotas. Mūsų siekis nesikeičia – norime, kad kaltininkui būtų paskirta reali laisvės atėmimo bausmė ir jis būtų įpareigotas padengti visą prašomą neturtinę žalą.
Po LAT sprendimo nukentėjusiosios šeima apsidžiaugė. Manau, kad jie vėl pradės tikėti teisingumo galia. Siekiame, kad atnaujinus procesą būtų apklausti visi tame vakarėlyje dalyvavę asmenys, kurie šiuo metu jau yra pilnamečiai.“
M. Vasiliauskas pridūrė, kad nors po įvykio praėjo daugiau kaip 2 metai, tačiau nukentėjusiosios gydymas tęsiasi iki šiol. „Tiek žandikaulis, tiek danties implantas atstatytas. Mergina sveiksta, viskas juda į gerą“, – pabrėžė advokatas.
Kaltę pripažįsta visiškai
Kaltinamojo M. Icikevičiaus advokatas Osvaldas Martinkus tv3.lt pasakojo, kad jo klientas savo kaltę pripažįsta visiškai. Jis prabilo ir apie keičiamą poziciją. Mat iki šiol M. Icikevičių atstovavo kitas advokatas.
„Apeliacinio skundo, kurį buvo pateikęs ankstesnis gynėjas, esmė buvo ta, kad Mantas savo noru atsisakė ketinimų išžaginti, todėl reikėtų išteisinti jį dėl to. Sutinku, kad to ketinimo jis atsisakė, bet jis tai padarė, atsižvelgiant į nukentėjusiosios poziciją, jos pasipriešinimą, o ne savo noru. Tai buvo susiję su nukentėjusiosios aktyviais veiksmais. O tai, kad Mantas pasirašė, jog sutinka su ankstesnio advokato skundu, tai jis juk yra paprastas žmogus, o ne teisininkas“, – pasakojo O. Martinkus.
Dabar, anot advokato, teismas turės nuspręsti, kiek nuoširdus yra kaltinamojo prisipažinimas. Ar tai taps, ar netaps lengvinančia aplinkybe. „Mano klientas kaltę prisipažįsta, bet gali ne viską prisiminti. Jis pripažįsta, kad sumušė ir bandė išžaginti. Kodėl taip padarė? Tokiais atvejais atsakymas nebent gali būti tik toks, kad „gamta šaukė“. Nemanau, kad būtų tikslinga apklausti visus liudininkus, nes nėra ginčo, kad jis tai padarė, ką padarė. Logiška būtų kviesti į apklausas tada, kai kaltinamasis neprisimena arba neigia tam tikras aplinkybes“, – teigė O. Martinkus.
Advokato teigimu, esminiai atsakymai šioje byloje bus du: kokio dydžio bausmė paskirta ir ar jį bus reali, ar jos vykdymas atidėtas. „Sieksime, kad būtų paskirta švelnesnė bausmė. Jei skirs iki 5 metų, tai gali būti taikomas bausmės atidėjimas, priešingu atveju grėstų realus laisvės atėmimas.“
LAT argumentai
Naujienų portalas tv3.lt rašė apie paskutinį LAT sprendimą šioje byloje. Tuomet baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Aurelijaus Gutausko teigimu, išnagrinėjus skundus nuspręsta, kad byloje buvo nepagrįstai taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas, o, jo pagrindu, nepagrįstai sutrumpinta ir nuteistajam skirta bausmė.
„Pirmosios instancijos teismas, neatlikdamas pilno įrodymų tyrimo, neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, o apeliacinis teismas tos klaidos neištaisė“, – žurnalistams sakė A. Gutauskas. „Tai yra – įrodymų tyrimas sutrumpintas buvo taikomas formaliai ir tokių būdu buvo pažeistas esminis Baudžiamojo proceso kodekso straipsnis, labai aiškiai reglamentuojantis tokią procedūrą“, – aiškino jis.
A. Gutausko teigimu, sutrumpintą bausmę sąlygojo ir nuteistojo vaikino prisipažinimas, tačiau jis prieštaravo tiek jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, tiek visiems kitiems byloje surinktiems įrodymams.
„Šio asmens, nuteistojo, prisipažinimas buvo formalus ir tas prisipažinimas realiai buvo sąlygotas tik to Baudžiamojo kodekso straipsnio, kuris numato bausmės sutrumpinimą lengvatomis ir tuo motyvuotas“, – sakė teisėjas.
Aukščiausiojo Teismo pranešime taip pat pažymima, kad pirmasis bylą nagrinėjęs – Tauragės apylinkės teismas – ne tik nesiėmė veiksmų prieštaravimams pašalinti, tačiau padarė ir kitų procesinių pažeidimų.
„Pavyzdžiui, nagrinėjo teisme pateiktus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, nepripažinęs jų civiliniais ieškovais, nesuteikė nukentėjusiajam procesinės galimybės pasakyti baigiamąją kalbą ir kt.“, – rašoma pranešime.
Anot A. Gutausko, Klaipėdos apygardos teismas neįvykdė savo, kaip apeliacinio teismo, pareigos ir neužtikrino, kad nebūtų įvykdytas neteisingumas.
„Jis neatliko savo pareigos patikrinti bylą tiek, kiek reikia, esant poreikiui, pašalinti galimas padarytas pirmosios instancijos teismo klaidas ir tokiu būdu neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas ir tokiu būdu užtikrinti tiek žmonių, tiek visuomenės teises ir teisėtus interesus ir, kad būtų įvykdytas teisingumas“, – pažymėjo LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas.
Jis pabrėžė, kad byloje atliktas įrodymų tyrimas savo apimtimi ir kokybe neatitiko apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų.
Šiuo sprendimu LAT visiškai patenkino nuteistųjų skundą ir iš dalies patenkino – prokuroro. Kadangi byla buvo grąžinta apygardos teismui, dalies kitų skunduose nurodytų argumentų apie galimus pažeidimus Aukščiausiasis Teismas nenagrinėjo.
Tauragės apylinkės teismas šioje rezonansinėje byloje kaltu dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametę, seksualinio prievartavimo bei sveikatos sutrikdymo pripažintam taip pat nepilnamečiui vaikinui skyrė galutinę trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams.
Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas nuteistajam papildomai skyrė įpareigojimą – vienus metus dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dvigubai padidino nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos sumą.
Šiuos nuosprendžius Aukščiausiajam Teismui apskundė tiek prokuroras, tiek nukentėjusieji. Prokuroras siekė, kad būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, o nukentėjusieji prašė, kad arba byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo, arba vaikinui būtų skirta reali šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Kaip anksčiau pranešė prokuratūra, kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi nepagrįstai įžvelgė nuoširdumą nuteistojo prisipažinime ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei nepagrįstai taikė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2019 metų gegužę, kai kaimo turizmo sodyboje Tauragės rajone nuo smurtinio išpuolio nukentėjo nepilnametė mergina. Nusikaltimą įvykdęs vaikinas įvykio metu buvo neblaivus.
Byla visose instancijose teismų buvo nagrinėjama neviešai.
Nukentėjusiosios advokatas Mindaugas Vasiliauskas tv3.lt anksčiau pasakojo, kad vienas iš variantų buvo grąžinti bylą nagrinėti apeliacine tvarka:
„Buvo vienas iš argumentų, jei LAT matys, kad negali ištaisyti klaidų, tai grąžina bylą apeliacinei instancijai. Palankiai vertinu, nes toks sprendimas leidžia ištaisyti anksčiau padarytas klaidas.
Negalima laikyti bylos aiškia, kai nuteistasis, nors ir formaliai pripažįsta kaltę, bet proceso metu keitė savo parodymus. Ir aplinkybės nėra aiškios. Joks sutrumpintas įrodymų tyrimas negalėjo būti taikomas.“
Tad apeliacinės instancijos teismas gali atlikti visą įrodymų tyrimą ir ištaisyti apylinkės teismo klaidas.
„LAT sutiko su mūsų argumentais, kad šioje byloje negalėjo būti atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Tai yra žingsnis į priekį. Bet kuriuo atveju, jei paskirta bausmė mūsų netenkins, pasinaudosime teise skųsti sprendimą“, – užtikrino M. Vasiliauskas.
Bausmės tikslai
Ankstesniame posėdyje LAT išklausė tiek prokuratūros, tiek nukentėjusiosios ir nuteistojo advokatų pozicijų. Uždarame posėdyje baigiamąjį žodį tarė ir pats smurtautojas.
Prokurorai smurtavusiam jaunuoliui prašė skirti 4 metų realią laisvės atėmimo bausmę. Dėl neturtinės žalos, kai vietoj nukentėjusiosios pusės prašytų 30 tūkst. eurų, buvo priteista 3 kartus mažesnė suma, prokuratūra prašymų neturėjo.
Nukentėjusiąją atstovaujantis advokatas Mindaugas Vasiliauskas naujienų portalui tv3.lt atskleidė keletą posėdžio metu akcentuotų detalių:
„Nuteistojo gynėjas iki dabar akcentuoja teismų praktiką, kad tokiose bylose nusikaltimą būnant nepilnamečiu padarę asmenys paprastai atleidžiami nuo realios laisvės atėmimo bausmės. Taip pat akcentuota, kad iki šiol tokiose bylose būdavo priteisiama 3-10 tūkst. eurų neturtinės žalos sumos. O mes teigiame, kad tą suformuotą praktiką reikia keisti, atsižvelgiant į nuolat nepilnamečių daromus sunkius nusikaltimus.
Mes akcentavome, kad padaryta ilgalaikė žala. Mergina dar bus gydoma, jai reikia atstatyti dantį, su ja iki šiol dirba psichologai. Tokį ilgą laiką ji kenčia skausmus, o realios bausmės kaip ir nematome. Jis gyvena tokį gyvenimą, kokį gyveno iki to įvykio.“
Advokatas teigė, kad palikta lygtinė bausmė tikrai nepadėtų pasiekti jos tikslų. „Akivaizdžiai interesų pusiausvyrą tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo neišlaikyta. Mūsų atstovaujamoji kamuojasi skausmuose. Ir kas mėnesį jai pervedama po 100 eurų neturtinės žalos. Kodėl tiek mažai? Nuteistasis teisinosi, kad negalėjo įsidarbinti dėl karantino, nors vasarą to padaryti jam niekas netrukdė. Galėjo ne vieną tūkstantį uždirbti ir atlyginti tą žalą“, – pabrėžė M. Vasiliauskas.
Advokatas pridūrė, kad jų pusė prašė smurtavusiam jaunuoliui paskirti 6 metų laisvės atėmimo bausmę. Bei priteisti 30 tūkst. eurų neturtinę žalą.
Prokuratūros pozicija
Klaipėdos apygardos prokuroras Aurelijus Stanislovaitis anksčiau teigė, kad prokuratūros vertinimu nuteistajam reikėtų taikyti realią laisvės atėmimo bausmę.
Kasaciniame skunde prokuroras akcentuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi nepagrįstai įžvelgė nuoširdumą nuteistojo prisipažinime ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei nepagrįstai taikė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
„Netiesos sakymas procese negali būti laikomas nuoširdžiu elgesiu, pateisinant tai teisės į gynybą realizavimu, o griežtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, net ir nepilnamečiui, turi būti adekvatus padarytų nusikaltimų pobūdžiui ir pavojingumui bei kaltininko elgesio motyvams“, – teigė prokuroras Aurelijus Stanislovaitis.
Prokuratūra kasaciniu skundu LAT prašo pakeisti žemesniųjų teismų nuosprendžius: panaikinti nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
Kasaciniu skundu taip pat prašoma panaikinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir laisvės atėmimo bausmę nuteistajam paskirti atlikti pataisos įstaigoje.
Paliktas laisvėje
Naujienų portalas tv3.lt 2020 m. spalio 29-ąją rašė apie Klaipėdos apygardos teisme paskelbtą nuosprendį byloje dėl merginos iš Jurbarko sumušimo ir jos seksualinio prievartavimo. Su paaugle taip žiauriai pasielgęs dabar jau 18 metų M. Icikevičius išvengė realios laisvės atėmimo bausmės.
Apygardos teismas pakeitė pirmos instancijos teismo nuosprendį iš dalies. Nuteistasis prašė jį išteisinti dėl pasikėsinimo išžaginti, toks jo prašymas buvo atmestas. Teismas nusprendė, kad jurbarkiškis nukentėjusiai merginai turės atlyginti ne 5 tūkst., o 10 tūkst. neturtinę žalą.
Taip pat įvertinus smurtinio nusikaltimo pobūdį, teismas įpareigojo jurbarkiškį metus laiko dalyvauti elgesį keičiančioje programoje.
Apeliaciniai prašymai
Apeliacinėje instancijoje lygtine laisvės atėmimo bausme nuteisto M. Icikevičiaus gynėjo advokatas prašė sumažinti kaltinimo apimtį, nes nuteistasis esą savo noru baigė vieną iš nusikalstamų epizodų.
Prokuratūra siekė, kad būtų panaikinta lengvinanti aplinkybė, jog nuteistasis esą nuoširdžiai gailėjosi. Taip pat buvo prašoma panaikinti lygtinę ir paskirti realią laisvės atėmimo bausmę. Nukentėjusieji teisme reikalavo pakeisti paskirtos neturtinės žalos dydį.
Nukentėjusiajai prašyta priteisti papildomai 25 tūkst. eurų prie anksčiau paskirtos 5 tūkst. eurų sumos. Merginos tėčiui buvo priteista 2 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti. Prašyta šią sumą padidinti iki 5 tūkst. eurų.
Pakartotinė rizika
Prieš tai vykusiame posėdyje buvo aptartos ir neseniai gautos socialinio tyrimo išvados, kurios turėjo atsakyti į klausimą, kokia yra rizika, jog nuteistasis gali nusikalsti pakartotinai.
Prokuroras teigė, kad šiose išvadose išskirtos dvi esminės detalės. Pasak ekspertų, rizika, kad nuteistasis dar kartą pasielgtų taip žiauriai, kaip jau padarė – žema. Tiesa, tai, kad jis gali apskritai smurtauti – rizika jau yra vidutinė (skalėje nuo žemos iki aukštos – aut. past.).
Po posėdžio nukentėjusiosios advokatas Mindaugas Vasiliauskas pasakojo, kad teisme buvo papildomai apklaustas nuteistasis ir nukentėjusios merginos tėtis: „Nuteistasis apgailestavo dėl savo veiksmų. Bet jis toliau kartojo, jog nusikalstamos veikos nebaigė savo noru. Tad tokie pasakymai verčia abejoti jo nuoširdžiu gailėjimusi.
Merginą naktimis kamuoja dusulio priepuoliai. Viskas dėl patirto streso. Tad gydymas yra tęsiamas. Pateikėme teismui medicininius dokumentus. Mat nuteistojo pusė teigia, kad mergina visiškai pasveiko, bet ekspertų išvados tai paneigia.“
Naujienų portalas tv3.lt rašė, kad didelį rezonansą visuomenėje sukėlusioje byloje aštuoniolikmetis Mantas Icikevičius Tauragės apylinkės teismo pripažintas kaltu, tačiau jam paskirta tik lygtinė trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Tokį nuosprendį apskundė nukentėjusiosios pusė, kuri siekia, kad žiauriai su mergina pasielgęs jaunuolis sėstų už grotų. Savo ruožtu M. Icikevičius siekia būti visiškai išteisintas, nes, anot jo, užpuolimo metu jis savo agresyvius veiksmus nutraukė pats.
Lygtinė bausmė
Kaip jau minėta, M. Icikevičiui paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas trejiems metams. Nuteistasis įpareigotas toliau mokytis ir dirbti, nekeisti gyvenamosios vietos bei 12 mėnesių nevartoti alkoholio.
Vaikinas taip pat turi atlyginti 5 tūkst. eurų žalą nukentėjusiajai, 2 tūkst. eurų nukentėjusiosios tėvui ir padengti bylinėjimosi išlaidas. Šį nuosprendį apskundė ne tik nukentėjusiosios atstovai, prokurorai, bet ir pats nuteistasis.
M. Vasiliauskas po ankstesnių posėdžių ne kartą kartojo, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.
Naujienų portalas tv3.lt anksčiau rašė, kad per moksleivių vakarėlį praėjusių metų gegužę sodyboje žiauriai sužalotos paauglės istorija Tauragės apylinkės teisme buvo išnagrinėta vos per vieną posėdį.
Merginą sunkiai sužalojęs tuomet nė 18 metų neturėjęs jurbarkiškis sulaukė lygtinės bausmės. Savo skundą apeliacinei instancijai pateikė ir nuteistojo jurbarkiškio advokatas. Šiuo skundu siekiama išteisinimo dėl kaltinimų merginos išžaginimu.
Nukentėjusiosios šeimą atstovaujantis M. Vasiliauskas tuomet teigė, kad toks oponentų žingsnis pasirodė keistas:
„Tikrai, keista situacija. Asmuo per teismo posėdį nuoširdžiai gailėjosi ir prisipažino dėl to, ką padarė, o jo gynėjas dabar jau dėsto priešingus dalykus.“
Primename, kad per teismo posėdį į klausimą, ar prisipažįsta kaltu, jurbarkiškis atsakė teigiamai. Tai reiškia, kad teisme jis prisipažino kaltu dėl visų jam pateiktų kaltinimų. Tuo pačiu ir dėl išžaginimo.
Sunkūs kaltinimai
Naujienų portalas tv3.lt 2019 metų lapkritį rašė, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė, vadovavusi ikiteisminiam tyrimui, kurio metu buvo nustatinėjamos įvykių kaimo turizmo sodyboje Tauragės rajone aplinkybės, bylą su kaltinamuoju aktu perdavė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams.
Tuomet 17 metų jaunuoliui iš Jurbarko kaltinimai pareikšti pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius – dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametę, jos seksualinio prievartavimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, rašoma Generalinės prokuratūros pranešime spaudai.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2019 metų gegužės 26 dieną, kuomet kaimo turizmo sodyboje Tauragės rajone buvo sumušta 16 metų mergina. Per pusę metų, kuomet truko ikiteisminis tyrimas, atliktos trys dešimtys apklausų, kurių daugumoje turėjo dalyvauti ir psichologas, atlikta ne viena ekspertizė, surinkti ir išanalizuoti būtinieji duomenys.
Ikiteisminio tyrimo metu gautose teismo medicinos bei psichiatrijos ekspertų išvadose nurodyta, kad nukentėjusios merginos patirti sužalojimai ir dėl jų kilusios pasekmės jos sveikatai, vadovaujantis teisės aktuose nustatytais kriterijais, kvalifikuotini kaip nesunkūs, todėl 17 metų jaunuoliui buvo pareikštas kaltinimas pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kiti kaltinimai pareikšti dėl sunkių smurtinių nusikaltimų padarymo.
