Nusikalstantys nepilnamečiai pastaruoju metu ne naujiena. Žiniasklaidos priemonės kone kasdien trimituoja apie patyčias mokykloje, nepilnamečių agresiją bendraamžių atžvilgiu, praneša apie pasikėsinimus nugvelbti svetimą turtą. Prokurorų, tyrėjų darbas kasdien prasideda sukant galvas, kaip sutramdyti nepilnamečių išpuolius iš karto nesiunčiant jų už grotų.
Praėjusią savaitę du vienuoliktokai – septyniolikmetis K.L. ir aštuoniolikmetis L.A., praėjusį rudenį sumušę už juos jaunesnį dešimtoką A.L., sužinojo apie jų laukiantį teismo posėdį, kuriame gali tikėtis baudžiamosios atsakomybės. Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Sigita Bieliauskaitė atidavė nagrinėti Apylinkės teismui baudžiamąją bylą dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, pernai lapkričio 3 d. Naujamiesčio vidurinėje mokykloje per pertrauką vienuoliktos klasės mokiniai praeidami pro šalį sudavė kumščiu į pilvą dešimtokui, sėdėjusiam ant palangės, vėliau trenkė tam pačiam nukentėjusiajam ne mažiau kaip keturis kartus į veidą ir vieną – į pilvą.
Praėjusį mėnesį bausmės – elgesio apribojimo ir namų arešto 12 mėnesių – sulaukė vienos Panevėžio rajono vidurinės mokyklos šešiolikmetis moksleivis, anglų kalbos kabinete trukdęs mokytojai vesti pamoką ir grasinęs bendraklasiui. Agresyviai nusiteikęs jaunuolis pamokos metu necenzūriniais žodžiais plūdo, o vėliau koridoriuje du kartus kumščiu trenkė metais jaunesniam bendraklasiui į veidą.
Siekdami užkirsti kelią panašių incidentų protrūkiui, penktadienį Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Panevėžio apygardos prokuratūros darbuotojai aptarė praėjusių penkerių metų Panevėžio apygardos nepilnamečių nusikalstamumo būklę, vaikų teisių gynimo situaciją, 2010 metų veiklos kryptis, diskutavo, kokias bausmes reiktų skirti nepilnamečiams, kad šios būtų efektyvios.
Prokurorai kartu su ikiteisminio tyrimo tyrėjais ir specialistais aptarė nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos ypatybes, kaip atliekamas nepilnamečių baudžiamųjų bylų ikiteisminis tyrimas, ar paisoma įstatymų numatytų aplinkybių dėl su nepilnamečiais susijusios teismui perduodamos medžiagos ir bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumų, vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo įgyvendinimo praktinę veiklą ir problemas.
Reikia realių bausmių
„Svarbiausia susikoncentruoti ties nepilnamečių bausmių skyrimo ir vykdymo tvarka, kad bausmės būtų vykdomos kryptingai. Daugiausia dėmesio reiktų skirti įstatymams ir auklėjamosioms priemonėms, kad jos taptų kuo veiksmingesnės, siekiant stabdyti paauglių nusikalstamumą. Reiktų siekti, kad kartą nusikaltusiems paaugliams būtų sutrukdyta priprasti prie nusikalstamo elgesio“, – kalbėjo Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Valdemaras Mociškis.
Anot pavaduotojo, svarbiausia, kad nusikaltusiam nepilnamečiui pagal jo padarytos veikos pavojingumą būtų paskirta individualizuota poveikio priemonė, galinti jį sustabdyti panorėjus dar kartą nusikalsti.
Nepilnamečiams tampant vis išradingesniems, sumanesniems, darosi vis sunkiau išnarplioti nusikalstamas veikas, todėl, anot teisėsaugos atstovų, būtinas prokurorų, tyrėjų, nepilnamečių reikalų specialistų, pataisos inspekcijos pareigūnų, teismų glaudus bendradarbiavimas. „Tam, kad būtų įprasminta nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirtis ir pasiektas teigiamas rezultatus, ypač svarbus visų tarnybų ir institucijų veiklos koordinavimas“, – teigė susitikimo iniciatorius, nepilnamečių justicijos srityje besispecializuojantis Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras Ignas Raila.
Nereikia nuolaidžiauti ir stengtis nusikaltusių nepilnamečių bylas kuo greičiau atiduoti teismui, sako prokuroras. I.Railos įsitikinimu, nepilnamečiams reikia nustatyti tokias priemones, kad jie suabejotų, ar ne geriau dienas leisti pataisos namuose nei būti kiekviename žingsnyje stebimiems teisėsaugos pareigūnų. „Galima sakyti, kad nepilnamečiams dabar skiriamos labai švelnios bausmės, ypač tiems, kurie nusikalsta pirmą kartą. Geriau skirti ne vieną nuobaudą, o dvi ar tris, kaip retai pastaruoju metu būna, tačiau vėliau nesigailėti. Jei galima konkrečiu atveju, patariu skirti ir laisvės apribojimą, ir privalomą mokymąsi, ir pataisos inspektorių priežiūrą“, – sako I.Raila.
Pristatęs praėjusių penkerių metų nepilnamečių nusikalstamų veikų statistiką, prokuroras pabrėžė, kad nusikalstančių nepilnamečių mažėja, tačiau per daug džiaugtis tuo negalima.
I.Raila pateikė nemažai pavyzdžių, kodėl nepilnamečiams skiriamos auklėjamosios priemonės yra visai neefektyvios. Kaip, anot prokuroro, auklėjamosios priemonės gali būti veiksmingos, jei tėvų globon atiduoti nusikaltę vaikai ir toliau elgiasi kaip nori, nelanko pamokų, o paklausti gimdytojai tesugeba atsakyti, kad jų atžala lyg ir išėjo į mokyklą. „Jei nepilnametis nusikalsta, reikia skirti daugiau realių bausmių, o ne auklėjamojo poveikio priemonių“, – griežtai sako prokuroras.
I.Railos nuomone, jei nusikaltusiam nepilnamečiui skiriama bausmė lankyti pamokas, pataisos inspektoriai turėtų bendradarbiauti su mokyklų vadovybe, domėtis, kaip nepilnametis elgiasi tiek viešoje vietoje, tiek namuose. Jis atskleidė, kad praktika rodo, jog nubaustas nepilnametis laisvai gali nelankyti pamokų tris ir daugiau mėnesių, kol pataisos inspekcijos darbuotojai imasi atitinkamų priemonių.
Vaida REPOVIENĖ
