„Sprendimų projektus dėl gatvių pavadinimų pakeitimo ketinama teikti vasario mėnesio savivaldybės tarybos posėdyje“, – BNS teigė Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vedėja Alma Tupikienė.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorius (LGGRTC) sprendimą dėl gatvių pervadinimo priėmė pernai gegužę sulaukęs vadinamosios Desovietizacijos komisijos išvados. Pastaroji vertina nuo sovietmečio likusius viešuosius užrašus ir simbolius.
Dėl S. Nėries, P. Cvirkos, Liudo Giros ir Kolūkiečių gatvių pavadinimų į komisiją kreipėsi pati savivaldybė.
P. Cvirkos gatvės Tirkšlių miestelyje, S. Nėries gatvės Mažeikių mieste ir Tirkšlių miestelyje, taip pat Kolūkiečių gatvės Sedos mieste gyventojai informuoti apie centro sprendimą, tačiau jam pasipriešino.
Gyventojai rinko parašus ir visais atvejais dauguma šių gatvių gyventojų atsisakė keisti pavadinimus.
Savivaldybė privalo vykdyti centro sprendimus
Apie tai Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė raštu informavo Genocido tyrimų centrą ir paprašė jo atstovų atvykti, pakalbėti ir paaiškinti gyventojams, kodėl reikia keisti jų gatvių pavadinimus.
„Gautas atsakymas, kad centras neprivalo vykti ir aiškinti, tai turi daryti savivaldybė, ir kad gyventojų prieštaravimas neturės jokios įtakos priimtiems centro sprendimams, juos savivaldybė privalo vykdyti“, – BNS sakė A. Tupikienė.
Tuomet savivaldybė paprašė gyventojų iki sausio 6-osios pateikti savo pavadinimų variantus, antraip gatvės bus pervadintos savivaldybės darbo grupės nuožiūra.
Pasak A. Tupikienės, Sedos Kolūkiečių, Tirkšlių S. Nėries ir P. Cvirkos gatvių gyventojai su parašais pateikė savivaldybei savo sugalvotus ir išsirinktus pavadinimus, į kuriuos nori pervadinti minėtas gatves.
„Mažeikių S. Nėries gatvės vienas iš gyventojų elektroniniu paštu informavo, kokio pavadinimo gyventojai nori, tačiau nepateikė nei sąrašo, nei balsų, nei parašų, todėl papildomai paprašyta pateikti reikiamus dokumentus ir patvirtinti gyventojų poziciją“, – teigė savivaldybės atstovė.
Anot jos, surinkus trūkstamą informaciją, savivaldybė organizuos darbo grupės posėdį ir siūlys rajono tarybai pakeisti šių gatvių pavadinimus į gyventojų norimus.
„Savivaldybei svarbūs ir centro sprendimai, kuriuos ji privalo vykdyti, svarbūs ir gyventojai – jų pageidavimai, prašymai“, – teigė A. Tupikienė.
Speciali ekspertų komisija yra pripažinusi, kad P. Cvirka buvo aktyvus okupacinės valdžios organizuoto rinkimų farso aktyvistas, Lietuvos komunistų partijos narys ir suklastotų rinkimų rezultatų pagrindu išrinktas Liaudies Seimo deputatas, jo prezidiumo sekretorius 1940 metų birželį–liepą.
Pasak komisijos, jis nuo pirmosios sovietų okupacijos 1940-aisiais palaikė ją, šlovino sovietinę valdžią, kariuomenę, jos lyderį Josifą Staliną, iki mirties 1947-aisiais išliko Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo nariu. Be politinių pareigų 1945–1947 metais buvo ir Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas.
S. Nėris drauge su kitais rašytojais kūrė sovietų valdžią šlovinančią poeziją ir prozą, 1940 metais kaip Liaudies Seimo delegatė vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.
Tuo metu dalis literatūrologų ir kitų mokslininkų pabrėžia S. Nėries kūrybos reikšmę lietuvių literatūrai bei kolektyvinei atminčiai, jos vėlesnę atgailą dėl bendradarbiavimo su sovietų valdžia.
Penkių sprendimų vykdymas sustabdytas
LGGRTC Istorinės atminties įamžinimo skyriaus vedėja Inga Smaliukienė BNS sakė, kad centras iki šiol iš Mažeikių rajono savivaldybės nebuvo gavęs patvirtinimo dėl centro sprendimo vykdymo.
„(Rašte savivaldybei – BNS) pažymėjome, kad gyventojų nuomonė dėl viešųjų objektų pašalinimo ar pakeitimo nėra priežastis nevykdyti centro generalinio direktoriaus sprendimų“, – teigė I. Smaliukienė.
Anot jos, nuo 2023 metų gegužės, kai įsigaliojo totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas, centro direktorius priėmė 188 sprendimus, iš jų penki apskųsti teismui, dėl to jų vykdymas yra sustabdytas.
Tarp apskustų sprendimų – sprendimas dėl paminklo partizanui Juozui Krikštaponiui Ukmergėje, paminklo karininkui Juozui Barzdai Plungės rajone pašalinimo bei Tarybų gatvės Visagine ir kolūkio pirmininko L. Radėno vardu pavadintos gatvės Radviliškio rajone pervadinimo.
Tuo metu Šiaulių miesto meras Artūras Visockas gruodį pranešė, kad S. Nėries gatvės pavadinimas mieste nebus keičiamas. Anot I. Smaliukienės, savivaldybė dėl šios gatvės į centrą nebuvo kreipusis.
Iki šiol Desovietizacijos komisija yra priėmusi rekomendacijas, o centro direktorius – sprendimus, jog tose savivaldybėse, kurios nėra istoriškai susijusios su poete, S. Nėries gatvės, kiti viešieji pavadinimai turi būti pakeisti.
Vis dėlto tokį sprendimą tiek komisija, tiek centras gali priimti tik tuomet, kai sulaukia ir išnagrinėja konkrečios savivaldybės kreipimąsi.
Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje įsigaliojo nuo 2023 metų gegužės. Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
