Rusijos mafijos iždininku vadinamas veikėjas be kliūčių patenka į Lietuvą, nors nepageidaujamu asmeniu jis yra paskelbtas kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje bei kai kuriose kitose ES šalyse.
Šių metų pradžioje į Lietuvos nepageidaujamų asmenų sąrašą buvo įtraukti 2 432 ne ES šalių piliečiai, įtariami teroristine veikla, priklausymu nusikaltėlių struktūroms bei šnipinėjimu ir kitokia valstybės saugumui kenkiančia veikla. Tačiau kai kurie kaimyninėse šalyse nepageidaujami asmenys Lietuvoje lankosi dažnai ir be jokių kliūčių, nes mūsų specialiosios tarnybos tikina, kad nesugeba apie juos surasti kompromituojančios informacijos.
Mafijos iždininko planai Lietuvoje
Rusijos dainininkas, buvęs Dūmos narys Josifas Kobzonas viešai mėgsta pasigirti, kad vengia žurnalistų labiau nei teroristų. Tačiau neseniai dalyvavo vienoje Rusijos televizijos laidoje ir prisipažino patekęs į tikrą „teroristų irštvą“. Žurnalistų atvirai paklaustas apie dainininko ryšius su Rusijos mafi ja ir dėl kokios priežasties nepageidaujamu asmeniu (persona non grata) jį paskelbė ne tik JAV, bet ir kai kurios ES šalys, Rusijos mafi jos krikštatėviu neretai vadinamas dainininkas pabandė paneigti jam skiriamus kaltinimus ir kaip įrodymą pateikė šįmet planuojamus koncertus Lietuvoje.
Apie J.Kobzono koncertus Lietuvoje ofi cialiai dar nepranešta, tačiau labai tikėtina, kad dainininko ketinimai realūs. Juo labiau kad J.Kobzonas Lietuvoje lankėsi 2007 ir 2009-aisiais.
Kaip atsitiko, kad Rusijos mafijos iždininku vadinamas veikėjas be kliūčių patenka į Lietuvą, nors nepageidaujamu asmeniu jis yra paskelbtas kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje bei kai kuriose kitose ES šalyse?
Lietuvoje turi dukrą ir namus
Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir kitos organizacijos tikina, kad neranda šį politiką kompromituojančios medžiagos. Labai keista, nes FTB apie J.Kobzono darbelius sužinojo pirmiausia jo veiklą susiejęs su Lietuvoje nepageidaujamu paskelbtu Rusijos piliečiu Anzoriu Kikalašviliu. Duomenų apie J.Kobzoną nepagailėtų ir Izraelio slaptoji tarnyba „Mosad“. Jeigu net Izraelis žydą paskelbė persona non grata, tai, matyt, priežastys yra tikrai svarios.
FTB duomenimis, abu šie veikėjai ne tik priklauso Rusijos mafijos viršūnėms, bet ir dalyvavo ginklų tiekimo iš Vokietijos į vieną arabų šalį (manoma, kad ginklai buvo skirti teroristams) sandėryje, kurio vertė siekė apie 20 mln. USD.
Lietuvos nemalonę A.Kikalašvilis pelnė už ryšius su mūsų šalies nusikalstamų grupuočių lyderiais ir už bandymą daryti įtaką tuometiniam Lietuvos prezidentui Rolandui Paksui. Beje, A.Kikalašvilis Vilniuje ir šalia jo už 3 mln. Lt įsigijo nekilnojamojo turto. Sostinėje gyvena ir viena jo meilužių, kuri jam pagimdė dukrą.
Šis politikas prieš keletą metų norėjo atvykti į Lietuvą, tačiau negavo vizos. Tada jis ir sužinojo apie Lietuvos sprendimą jį įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašą. Tačiau A.Kikalašvilis atvyko į Baltarusijos stotį Maskvoje ir surengė šou, bandė įlipti į traukinį, keikė Lietuvą ir grasino šią valstybę ateityje sunaikinti.
Už interviu paprašė sumokėti avansą
Į nepageidaujamų asmenų sąrašą Lietuvoje įtrauktas ir kitas Rusijos politikas triukšmadarys – Dūmos narys Vladimiras Žirinovskis. Šis politikas pagarsėjo ypač ES nares šmeižiančiais pareiškimais. Pabandėme su juo susisiekti telefonu. Liberalų partijos sekretorė paprašė klausimus pateikti raštu, tačiau kitą dieną, kai pasiteiravome dėl atsakymų ar bendravimo telefonu, buvo atsakyta, kad Vladimiras Volfovičius į klausimus apie nepageidaujamus asmenis neatsakinės ir apskritai už interviu su V.Žirinovskiu reikia pirmiausia sumokėti. Kiek? Už atsakymus į penkis klausimus reikia sumokėti 500 USD avansą.
V.Žirinovskio vizito nepageidauja ne tik Baltijos šalys, bet ir beveik visos Rytų ir Vidurio ES šalys bei Prancūzija, o gal ir kitos ES senbuvės, tačiau kol kas Vladimiras Volfovičius nebandė patekti į Vokietiją ar Skandinavijos šalis. Kai pabandys, tada ir sužinos šių šalių sprendimus, nes į nepageidaujamų asmenų sąrašą įtrauktas asmuo apie tokį sprendimą iš anksto neinformuojamas.
Vienų neįsileidžia, o kitus išsiunčia
Lietuvą didžiausiu Rusijos priešu paskelbęs ir nuolat apie ją tikrovės neatitinkančius, šmeižiančius straipsnius rašantis „Regnum“ informacinio portalo savininkas, buvęs Rusijos prezidento V.Putino atstovas tarptautiniams kultūriniams ryšiams su užsienio šalimis Modestas Kolerovas apie Lietuvos sprendimą jį paskelbti nepageidaujamu asmeniu sužinojo iš pasieniečių Kenos stotelėje. Prieš keletą metų Lietuvoje apsilankiusiam veikėjui tai buvo staigmena. Nors jis turėjo Lenkijos ambasadoje išduotą daugkartinę Šengeno vizą, tačiau kelionę teko nutraukti. Šį veikėją nepageidaujamu asmeniu paskelbė ne tik Lietuva, bet ir Latvija, Estija, o pernai – Gruzija ir Azerbaidžanas.
Tarp nepageidaujamų Lietuvoje yra ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Antrojo operatyvinių tarnybų departamento „klientai“ – Vladimiras Michailovas ir Sergejus Kabešovas. Priminsime, kad KAM Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas atlieka žvalgybos ir kontržvalgybos užduotis.
Šie du Rusijos ambasados atstovai buvo pagauti renkant žvalgybinę informaciją apie Lietuvos KAM, ES ir NATO struktūras. Nors ofi cialiai neskelbiama, tačiau manoma, kad lietuviams talkino ir NATO žvalgybininkai, nes abu Rusijos „diplomatai“ dėl tokios pat veiklos prieš metus buvo išprašyti iš Belgijos. Vėliau šie veikėjai pateko į Slovėniją, tačiau po pusmečio buvo išprašyti ir iš šios NATO narės.
Sąrašas vis ilgėja
Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2007-ųjų pradžioje į sąrašą užsieniečių, kuriems buvo uždrausta atvykti į Lietuvą, buvo įtraukta 1 970 asmenų. Po metų, 2008-aisiais, tokių padaugėjo iki 2 420, 2009-aisiais nepageidaujamų asmenų sumažėjo iki 2 359, 2010-aisiais jų liko 2 320, o šių metų pradžioje nepageidaujamųjų sąraše jau buvo 2 432 asmenys.
Pasak Migracijos departamento atstovės Nomedos Pikelytės, Lietuvoje nepageidaujamų asmenų daugiausia yra iš Rusijos ir Afganistano, šiek tiek mažiau yra Baltarusijoje, Moldovoje (Padnestrėje), Ukrainoje, Vietname ir Gruzijoje.
„Migracijos departamentas nepateikia sąrašo, nepraneša, kuo šie asmenys užsiima, tačiau yra žinoma, kad didžiausią nepageidaujamųjų dalį sudaro įtariamieji terorizmu, priklausantieji ar įtariamieji priklausymu nusikaltėlių struktūroms bei šnipinėjimu įtariami diplomatai. Visus juos sieja vienas bendras bruožas – vienu ar kitu būdu jie kelia grėsmę valstybės saugumui, gyventojų sveikatai ir dorovei“, – sakė N.Pikelytė.
Kandidatų netrūksta
Egidijus Klumbys, Seimo parlamentinės grupės „Už demokratišką Baltarusiją“ narys
Kol kas nepageidaujamų asmenų sąrašas būtinas, nes yra kitų valstybių piliečių, kuriems už jų piktybišką Lietuvai veiklą kitaip neatlyginsi. Štai aš siūlyčiau nepageidaujamu asmeniu paskelbti holokausto nusikaltimus tiriančio Simono Vyzentalio centro Jeruzalės skyriaus vadovą Efraimą Zurofą dėl lietuvius žeminančio siūlymo skirti premiją asmenims, kurie anonimiškai praneštų apie įtariamus karo nusikaltėlius. Neturime teisės jam atleisti už Lietuvą ir lietuvius žeminančius veiksmus. Suprantu priežastis, dėl kurių ofi ciali valdžia baiminasi, tačiau jų negaliu pateisinti. Principingai elgdamiesi mes nors taip parodytume, kad mokame gintis ir gerbti save ir savo valstybę.
Priekaištų nesulaukė
Justinas Karosas, Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Rusijos Federacija grupės pirmininko pavaduotojas
Esu vadovavęs Seimo Užsienio reikalų komitetui, tačiau niekada iš jokios valstybės nesulaukiau priekaištų dėl nepageidaujamų asmenų sąrašo sudarymo, nors neretai į jį patekdavo net kitų valstybių parlamentarai ar kiti ofi cialūs atstovai. Visi supranta, kad tai yra vienas iš nedaugelio diplomatinių grasinimo būdų, nes kitokių reagavimo būdų tiesiog nesugalvosi. Pritariu, kai į tokius sąrašus įtraukiami teroristai, kriminaliniai nusikaltėliai ir šnipai, tačiau į Vakarų šalių sudarytus sąrašus vis rečiau patenka asmenys dėl ideologinių ar politinių motyvų. Tokį kovos metodą dažniausiai taikydavo socialistinės šalys. Laikui bėgant suprasime, kad kai kuriose šalyse politikai keistuoliai triukšmadariai tik ir trokšta taip į save atkreipti dėmesį.
