Henrikas Daktaras memuaruose „Išlikt žmogumi“ pasakoja apie jauniausią, kalėjime pradėtą atžalą – dukrą Henrietą.
Masinė legalizacija
1997–2000 metais Kauno kriminaliniame pasaulyje atsirado nauja tendencija – kai kurių banditų legalizavimas. Daugelis mafijos šulų suprato, kad nuolat jausti savo konkurentų spaudimą ir teisėsaugininkų dėmesį darosi nenaudinga ir net pavojinga.
Daug paprasčiau yra tapti „dorais“ verslininkais – legalizuotis. Galimybė legaliai naudotis šaunamaisiais ginklais privertė įtakingus gangsterius jungtis prie privačių apsaugos tarnybų. Kai kurie jų tapo netgi šešėliniais tokių bendrovių savininkais.
Tais metais Kaune prasidėjo nauji poslinkiai: daugelis tų veikėjų, kurie dar neseniai buvo vadinami banditais, sparčiai artėjo prie legalaus verslo. Kiti apskritai nutolo nuo tikrųjų nusikaltėlių, ėmė šlietis prie solidžių verslo bendrovių vadovų, sporto ir pramogų pasaulio įžymybių. Tačiau kai kurie mafijos įpročių įkvėpti senosios kartos autoritetai nepritarė buvusiems savo pavaldiniams, panorusiems tapti verslininkais.
Šiuo požiūriu garsiai nuskambėjo 2000-ųjų vasarą Kauno centre, legendinio restorano „Metropolis“ kieme, dviem šūviais į galvą nužudyto kelių bendrovių savininko ir įspūdingas užsienio valiutos sumas gangsteriams nevengdavusio paskolinti Ramūno Kuzmino, pravarde Ramaškė, mirtis.
Atviri pašnekesiai su valstybės priešais
Tuo metu H. Daktaras toliau atliko bausmę kalėjime ir vieną dieną už grotų sulaukė visoje šalyje plačiai pagarsėjusių veikėjų. „Vieną penktadienį zoną apskriejo žinia, kad iš Lukiškių kalėjimo atvežė komunistų partijos lyderius Mykolą Burokevičių ir Juozą Jermalavičių. Šie bendražygiai, kalėjimo kamerose atsėdėję šešis metus, dabar buvo perkelti į zoną“, – rašė Henytė.
Jis prisipažino, kad su minėtais veikėjais dažnai susitikdavęs ir diskutuodavęs gyvenimiškomis temomis. „Jie tvirtai teigė, kad tokie kaip aš valstybei labai reikalingi kaip priedanga. Jie nustato prieš mane spaudą, televiziją, radiją ir, visokiausiais būdais šmeiždami bei tituluodami mane didžiausiu nusikaltėliu, iškelia mane į pirmąjį planą. Tuo tarpu prisidengę manimi, patys daro stulbinančius nusikaltimus, surištus su bankų operacijomis ir aišku, Lietuvos iždo biudžetu. Kartą M. Burokevičius man pasakė: „Ateis, Henrikai, tas laikas, kai tokie valstybės niokotojai, kaip Artūras Paulauskas, Vytautas Landsbergis, privalės atsakyti už kiekvieną pavogtą litą, kurį privalės atnešti dantyse“, – prisiminė H. Daktaras.
Anot pogrindinės knygos autoriaus, prieštaringai vertinami M. Burokevičius ir J. Jermalavičius kalėjime buvo gerbiami, bet ne dėl jų komunistinių pažiūrų, bet dėl to, kad „šie dvasiškai stiprūs, blaiviai mąstantys senukai neatsisakė savo pažiūrų, neišsižadėjo savo idėjų, nepalūžo ir neprašė pasigailėjimo“.
Vyrui – dukra, žmonai – „Mercedes‘as“
Nuteistieji savo namus kalėjimo kamerose gali įsirengti pagal skonį ir galimybes, kaip laisvėje. Pas H. Daktarą, kurį nuolat globojo artimieji ir draugai, kameroje stovėjo televizorius. Su buvusiu gyvenimu laisvėje jį siejo įrėmintos šeimos nuotraukos, vaikų padarytos dovanos.
Nors dienos, savaitės, mėnesiai ir metai bėgo, tačiau ryšiai su šeima netrūkinėjo. „Gaudavau priklausomus ir papildomus ilgalaikius pasimatymus. Nepaprastai malonu buvo dvi paras pabūti žmonos ir vaikų apsuptyje. Pasimatymo kambaryje atsipalaiduodavau ir net pamiršdavau, kad aplamai esu kalinys, – knygoje „Išlikt žmogumi“ rašė H. Daktaras. – Sykį, ilgalaikio pasimatymo metu, išprašiau Ramutės, kad padovanotų man dar vieną vaikutį, ir pažadėjau, kad daugiau nebeprašysiu“.
2000-ųjų kovo 18 dieną H. Daktaro žmona Ramutė pagimdė dukterį. Ją vyro garbei pavadino Henrieta. „Labai džiaugiausi Ramutės žygdarbiu ir pasaulį išvydusia dukryte, tad atsidėkodamas nupirkau Ramutei sidabrinės spalvos keturakį „Mersedesą“, – teigė Henytė.
Egzekucijos Lukiškių kiemelyje
Žiniasklaidoje pasklidus informacijai apie netrukus prasidėsiantį teismo procesą, kuris remiasi anksčiau buvusių mašinvagių, dabar – įslaptintų liudytojų Žydrūno ir Sauliaus Čiapų parodymais, H. Daktaras buvo sugrąžintas į Lukiškių kalėjime esantį mirtininkų rūsį.
Lukiškių kalėjimas suprojektuotas taip, kad pastatai sudarytų „Y“ raidės formą. Tuo siekta, kad kiemai būtų erdvūs, o į kameras patektų daugiau šviesos. Kalėjimo perdangos buvo pusantros plytos storio, o stogai dengti cinkuotos geležies lakštais. Kalėjimą supa aukšta tvora, sutvirtina geležimi. Kadaise ji kainavo 175 000 rublių. Dabar ant tvoros driekiasi spygliuota viela, tarp kalinių vadinama „dalgiu“.
Lukiškėse sklando legendos, kad mirties bausmei įvykdyti buvo skirtas vienas ypač slaptas kiemelis. Buvę garsiojo kalėjimo darbuotojai pasakojo, kad nuteistasis myriop čia buvo atvedamas ne bendrais, o slaptais koridoriais naktį. Mirties bausmės nuosprendį įvykdydavo kalėjimo pareigūnai, su kuriais buvo sudaryta speciali slapta sutartis. Tačiau mirčiai pasmertas kalinys dažnai neprieidavo kiemelio. Jis net nežinodavęs, kurioje vietoje bus nužudytas.
Nepakitęs Kauno izoliatoriaus kvapas
Nors dabar Lukiškių kalėjimas nėra toks modernus, koks buvo pastatytas daugiau kaip prieš šimtą metų, tačiau šįsyk įkalinimo įstaigų veteraną Henytę maloniai nustebino kiek pakitusi jo išvaizda.
„Šiuo metu mirtininkų, t. y. nuteistųjų iki gyvos galvos kalinių, gyvenimo sąlygos pagerėjo. Ant langų nebeliko skardų, o iš lauko pusės nuėmė metalinius skydus, vadinamus „namordninkais“. Tad dabar kaliniai gali grožėtis dangumi, neišeidami iš kameros. Kamerose padarytas šioks toks remontas, ėmė geriau maitinti ir žmogiškiau elgtis, – teigė Henytė. – Bet kai nuvežė į Kauno tardymo izoliatorių, nieko naujo nepastebėjau. Paskutinį kartą čia buvau prieš 24 metus ir tik įsivaizduokite, nuo to laiko niekas nepasikeitė – kaip buvo, taip ir liko. Ji buvo tokia pati nešvari ir dvokianti, kaip prieš 24 metus, kai papuoliau būdamas dar 18 metų. Kaip ne keista, bet šis kvapas ir aplinka priminė jaunystę, visų vargų pradžią, kai atsidūriau čia dar visai jaunas“.
Anot Henytės, teismas vyko su pertraukomis, bet jo kaltės neįžvelgta. Per posėdžius buvęs nustatytas tikrasis kaltininkas, kuris pats prisipažino daręs nusikaltimus. Jis buvo nuteistas, o Henytė vėl etapais sugrąžintas į Vilniaus „zoną“.
Surežisuotos provokacijos?
H. Daktarui netrukus turėjo sueiti trys ketvirtadaliai atliktos bausmės laiko – iš 7 su puse metų jam paskirtos nelaisvės bausmės buvo atsėdėjęs 5 metus, 7 mėnesius ir 15 parų. Tokiu atveju kalėjimo administracija gali pristatyti dėl paleidimo anksčiau laiko.
„Bet tuo metu lyg tyčia prasidėjo įvairiausios intrigos kalinių tarpe. Buvo toks Serioga Rebrovas, protu nepasižymėjo ir ne kartą gulėjo psichiatrinėje kalėjimo ligoninėje. Kartą jis susipyko, o paskui ir susimušė su kauniečiu Makaru. Galiausiai mane apkaltino kažkokio „ožio“ Arūno Vaitkaus sumušimu, kuris padūrė nekaltą bachūrą Pipirą iš Biržų. Jo žodžiais, aš neturėjau kištis į A. Vaitkaus reikalus ir savo elgesiu šiuo atveju pasielgiau kaip „mentas“, – nesutarimus išdėstė H. Daktaras. – Pagal senus zekų papročius ir senas taisykles už įžeistą garbę aš turėjau S. Rebrovą nužudyti. Bet tie seni laikai negrįžtamai praėjo, be to, už nužudymą mane nuteistų dar ilgiems kalėjimo metams ir susigadinčiau likusį gyvenimą. Todėl blaiviai apmąstęs, pasitaręs su draugais, nusprendžiau išvaryti S. Rebrovą iš mūsų „lokalkės“.
Kiek vėliau Henytę pasiekė kalbos, kad tokią S. Rebrovo provokaciją galėję užsakyti H. Daktaro neapsikentę aukščiausio rango teisėsaugos pareigūnai.
KITAME „AKISTATOS“ NUMERYJE (PASIRODYSIANČIAME RUGSĖJO 8 D.) SKAITYKITE
Kas kalėjime mėgino nunuodyti Henytę
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (1)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (2)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (3)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (4)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (5)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (6)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (7)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (8)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (9)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (10)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (11)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (12)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (13)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (14)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (15)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (16)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (17)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (18)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (19)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (20)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (21)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (22)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (23)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (24)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (25)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (26)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (27)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (28)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (29)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (30)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (31)
