Henrikas Daktaras autobiografijoje atskleidžia paperkamų teisėjų ir advokatų tarpusavio sandėrius.
Draugai gėrė ir iššvaistė kasą
Pats žymiausias Kauno „daktarų“ veikėjas Henytė ketvirtą kartą buvo nuteistas už turto prievartavimą – nusikaltimą, kuris nėra būdingas mafijos autoritetams. Vienas didžiausių sukrėtimų, kurį teko išgyventi kalinčiam H. Daktarui, – tai iš laisvės patekusios žinios apie netinkamai iš „bendrosios“ vilijampoliečių kasos iššvaistytas lėšas bei bendražygio Rimvydo Žilinsko (Rimvio arba Taisono) nuolatinį pomėgį – kilnoti taurelę.
„Nuo to laiko, kai mane pasodino į kalėjimą, Rimvis stipriai pasikeitė, užsidarė savyje, mažai su kuo bendravo ir gėrė degtinę, taip bandydamas užsimiršti. Bet rūpesčiai yra tokie geri plaukikai, kad visuomet iškyla į paviršių. Dar pasimatymo metu parašiau Rimviui trumpą laiškelį, kad jis nebegertų ir nepergyventų dėl manęs. Parašiau, kad aš dar išeisiu ir nesu amžinai patupdytas į kalėjimą“, – knygoje „Išlikt žmogumi“ rašė Henytė.
Kaunietis nostalgiškai prisimena, kaip jo vadovaujamoje gaujoje Rimvis visada pabrėždavęs, kad liksiąs ištikimas draugas, o šiandien nė nesivargina jam padėti. „Tai buvo ne vienintelis draugas, kuris atmestinai pažiūrėjo į mano likimą. Kiek vėliau sužinojau, kad draugai pasistengė surinkti 50 tūkstančių JAV dolerių, norėdami mane išpirkti arba padaryti taip, kad nuteistų kuo trumpesniam laikui.
Sužinojau, kad ši didelė suma esą buvo įteikta teisėjui, nes buvo numatyta nuteisti mane 10-čiai metų, bet teisėjas, gavęs tokią sumą pinigų, numetė 2,5 metų. Vėliau įsitikinau, kad mano draugai su surinktais 50 tūkst. dolerių pasielgė labai neatsakingai. Dėl to, kad jie visi gėrė, į viską žiūrėjo aplaidžiai ir be jokios atsakomybės, išmėtė velnias žino kur pinigus, gavau 7,5 metų. Jie į viską žiūrėjo pro pirštus, numetė kažkam pinigus ir galvojo, kad problema bus išspręsta“, – atvirai dėstė H. Daktaras.
Kaune sklandė gandai, kad Henytės draugai siekia surinkti tūkstančius dolerių ir išties tikėjosi, kad Vilniaus apygardos teismas ženkliai sumažins Henytės bausmę ir artimiausiu metu jis išeis į laisvę. Bet iš tikrųjų taip neįvyko.
Advokatai lobsta iš svetimų bėdų
Henytė – garsiai nuskambėjusių teismo procesų dalyvis, jam teko dirbti su brangiai apmokamais ir garsiausius kriminalinius autoritetus atstovaujančiais advokatais. Bet ir apie šiuos jis ne itin gerai atsiliepė. „Jie (advokatai) visada pelnosi iš žmogaus nelaimės, o jei dar jo klientas nesiskundžia pinigų stygiumi, stengiasi kuo daugiau išpešti. Žada aukso kalnus, už mažiausią paslaugėlę ima pinigus ir, nieko konkretaus nepadarydami kliento naudai, žada toliau. Visi advokatai – savotiški kyšininkai, dauguma jų „supuvę“ ir nesąžiningi. Asmeniškai pažinojau kelis žmones, kurie įteikė advokatams dideles sumas pinigų, kad šie pasidalintų su teisėjais“, – teisininkų pasaulio paslaptis praskleidė Henytė.
Stebėtina Henytės drąsa
„Akistatos“ pašnekovų duomenimis, KGB Kauno skyriaus viršininkui Gediminui Bagdonui buvo pavykę devintojo dešimtmečio pradžioje infiltruoti du patikimus informatorius į „daktarų“ grupuotę. Vienas jų – taip ir neatskleistas – 1994 metais mirė savo lovoje nuo kepenų cirozės. Kitas, kai kurių šaltinių teigimu, iki šiol priklauso Kauno nusikaltėlių sluoksniams.
Pagrindinio Kauno policijos pastato, esančio Vytauto prospekte, trečiajame aukšte, kadaise buvusiame KGB šefo G. Bagdono kabinete šiandien renkasi Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos (ONTT) kriminalistai. Dabartinis jo šeimininkas – minėtos tarnybos vadovas Edgaras Mažeika.
„Darbo metais yra tekę nemažai bendrauti su H. Daktaru tiesiogiai, – teigė E. Mažeika. – Šiaip jis man pasirodė perdėtai drąsus žmogus. Kai kada tas drąsumas peržengė visas ribas. Atrodo, kad taip besielgdamas jis siekė išlikti garbinamu asmeniu. Sutinku, jis turėjo savybę, dėl kurios aplinkiniai jį gerbė. Bet, sukaupę operatyvinius duomenis, pastebėjome, kad tam tikras nepaisymas jo pavardės – jam iššaukdavęs agresiją. Paskutinis jo išėjimas iš įkalinimo įstaigos mūsiškių iš ONTT buvo plačiai aptartas. Mes nujautėme, kad jis ilgai laisvėje neužsibus. Taip ir nutiko. Jo bičiulio Gintaro Kučio apšaudymo atvejis – tai ir patvirtino“.
ONTT vadovas „Akistatai“ pateikė vieną intriguojančią H. Daktaro kriminalinės biografijos detalę. „Paskutiniu metu kur tik „sudalyvauja“ Darius Mačianskas (šiuo metu atlieka bausmę už pasikėsinimą į G. Kučio gyvybę, - aut.) – ir H. Daktaras netrukus keliauja už grotų. Manau, kad H. Daktaras planuodavo, o D. Mačianskas vykdydavo tuos nusikaltimus. Ir paskutiniai du jo teistumai patvirtinto, kad H. Daktarui tekdavo už jį atlikti bausmę“, – pastebėjo pašnekovas.
Henytės veikalas priminė parodiją
Dešimtmetį ONTT pareigūnams vadovaujantis E. Mažeika visą sukauptą informaciją apie Kauno „daktarus“ su kiekvienu operatyvininku kaskart smulkiai aptaria „ką sulaikė, ką ištyrė“, ir galiausiai skelbia išvadas. „Nors anoniminiai mūsų tarnybos telefonai neužfiksavo išskirtinių duomenų, tačiau kaskart pasiekia įvairūs pranešimai apie galimą H. Daktaro buvimo vietą. Apie tai iškart informuojame kolegas Vilniuje, – kalbėjo E. Mažeika. – Nemanau, kad jis miręs. Greičiau jis slapstosi tose šalyse, kur anksčiau yra lankęsis“.
E. Mažeika teigė dalimis skaitęs H. Daktaro knygą „Išlikt žmogumi“. „Manau, kad tai tiesiog parodija ir nesėkmingas bandymas save sureikšminti kaip asmenybę. Palyginus su užsienio mafijos istorijomis, kauniečiai nebuvo susiję su pinigų plovimu stambiais mastais. Jie ėmėsi lengviausio grobio – vogė, reketavo, – tvirtino Kauno ONTT vadovas. – Kai iš įvairių aplinkinių žmonių sukaupė apvalias sumas, nėrė į privatizaciją. Deja, kaip legalūs verslininkai „daktarai“ neįsitvirtino. Jų bandymas užsidėti baltas apykakles – nevykęs. Pažiūrėkite, ar kuris nors jų yra įsteigęs stambią bendrovę ir jai iki šiol vadovauja? Kam slėptis, jei tu negali deklaruoti savo pajamų šaltinio? Tenka pripažinti, jog nepavyko tapti skaidriems. O tai, kad jie bando verslą sukti per kitus žmones – tai nėra legalus verslas“.
Laukia pritrenkianti byla
E. Mažeika ir jo darbuotojai žino daugelio laikinosios sostinės banditų vardus, pravardes, turi jų nuotraukas. Be to, jie turi žinių, kaip jie leidžia laiką, žino visas jų kontroliuojamas verslo nišas. Šios žinios buvo gautos per didelius vargus.
Būtent pirmuosius šaltinius bylai surenka operatyvininkai. Jie renka pradinius duomenis, o jau po to, remiantis šia medžiaga, daroma išvada – kelti baudžiamąją bylą ar ne. „Neretai pasitaiko, kad policija iškart sužino užsakovus, tačiau iki pačių vykdytojų jiems prieiti reikia nemažai laiko. Paprastai tokios įstrigusios bylos atskleidžiamos, kai prašneka vienas jame dalyvavusių nusikaltėlių arba apie tai sužinojęs asmuo pradeda bendradarbiauti su teisėsauga“, – paaiškino E. Mažeika.
Pareigūno nejaudina Kaune sklandančios kalbos, jog jo darbuotojai neva nušalinami vilniečių įvykdytų slaptų operacijų, kai sulaikomi kriminalinių gaujų vadeivos dėl to, kad yra nepatikimi ar parsidavę bei nutekina informaciją patiems „daktarams“. „Policijos departamente šiuo metu vykdomi tyrimai mums yra žinomi. Būtent pradžią jiems ir sudavė mūsiškiai. Žinoti tai, kas padarė, dar nėra įrodymas. Tai gali būti renkama po kruopelytę dešimtmečiais. Manau, kad „daktarų“ bylos teismo procesas iš tiesų bus ilgas. Tokia apimtis įtariamųjų (minima apie 40 asmenų), jų apklausos – atima nemažai laiko. Tai nusikalstamas susivienijimas, o jį įrodyti prireiks nemažai pastangų. Neaišku, koks galutinis šios bylos variantas pasieks teismą, bet ji bus išties pritrenkianti“, – patikino Kauno ONTT vadovas E. Mažeika.
