Krašto apsaugos ministerija planuoja šalies savivaldybėms perduoti jai priklausančius, bet nenaudojamus tarnybinius butus.
Šiuo metu Krašto apsaugos ministerijai (KAM) priklausančiuose tarnybiniuose butuose gyvena daugiau nei pusšimtis krašto apsaugos sistemoje nebetarnaujančių asmenų. Tai yra beveik ketvirtadalis visų krašto apsaugos sistemos tarnybinių butų gyventojų.
Panevėžyje toks pastatas, kuriame įrengti tarnybiniai būstai kariškiams, yra Beržų gatvėje. KAM mieste priklauso 49 butai, iš kurių tik 13-oje gyvena kariškiai.
Atsisakys tarnybinių butų
Kaip aiškino krašto apsaugos viceministrė Indrė Pociūtė-Levickienė, tarnybinių butų sistema krašto apsaugos sistemoje iš esmės nepasiteisino, dėl to nuspręsta pereiti vien tik prie butpinigių sistemos.
Vietoj tarnybinių butų kariams bus kompensuojamos gyvenamojo būsto nuomos išlaidos. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad, pirmiausia, turimas tarnybinių butų fondas nėra pakankamas, kad užtikrintų visų norinčių juos gauti karių interesus, ypač didmiesčiuose.
Be to, kaip paaiškėjo, norint visus karius aprūpinti tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis, reiktų gerokai padidinti tarnybinių gyvenamųjų patalpų fondą, o tai pareikalautų didelių papildomų išlaidų, kurių krašto apsaugos sistema neturi.
Viceministrė I. Pociūtė-Levickienė teigė, kad tarnybinių butų priežiūrai taip pat reikia pinigų, o netolimoje ateityje reikėtų didelių lėšų jiems renovuoti. Sprendimą atsisakyti didžiosios dalies tarnybinių butų fondo taip pat paskatino ir daugelį metų neišspręsta nepagrįstai tarnybiniuose butuose gyvenančių asmenų problema.
Atsisakydama didžiosios dalies jai priklausančių tarnybinių butų, KAM kartu siekia apsaugoti šiuose butuose gyvenančių socialiai remtinų asmenų, kurie anksčiau tarnavo krašto apsaugos sistemoje, bet išėję į atsargą butų nepaliko, interesus.
Siekdama kuo labiau apsaugoti vargingiausių tarnybiniuose butuose gyvenančių asmenų interesus, ministerija derasi su šalies savivaldybėmis, kad tarnybiniai butai, kuriuose tokie žmonės gyvena, būtų perduoti savivaldybėms kaip socialinis būstas. Gyventojai nebūtų iškeldinti, o galėtų šiuos butus nuomotis iš savivaldybių kaip socialinį būstą.
Jei niekas neims, parduos
Panevėžio mieste, Beržų gatvėje taip pat yra pastatas, kuriame yra įrengti tarnybiniai butai, o juose kol kas turi teisę gyventi kariškiai.
KAM Visuomenės informavimo skyriaus laikinoji vadovė Viktorija Cieminytė aiškino, kad Panevėžyje KAM priklauso 49 tarnybiniai butai.
„Trisdešimt penkiuose šiuo metu niekas negyvena, o 14 butų apgyvendinti. Trylikoje jų gyvena kariškiai, o viename iš jų gyvena asmuo ar asmenys, kurie nieko bendro su KAM neturi, tai yra žmogus, kuris netarnauja krašto apsaugos sistemoje. Ministerija planuoja atsisakyti tarnybinių butų. Šiuo metu prasidės derybos, kad juos perimtų tos šalies savivaldybės, kurių teritorijose tie butai yra. Jeigu derybos su savivaldybėms nepavyktų, butai būtų perduoti Turto bankui ir parduoti“, – aiškino V. Cieminytė.
Anot jos, į Vyriausybės nutarimu patvirtintą Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą iš viso jau yra įtraukta daugiau nei šimtas KAM priklausančių butų.
„Iš jų per pastaruosius metus KAM Turto bankui yra perdavusi 26 buvusius tarnybinius butus. Pardavus į atnaujinamo turto sąrašą įtrauktus butus, gautus pinigus KAM planuoja investuoti į infrastruktūrą, kuri yra tiesiogiai susijusi su kariuomenės gynybinių pajėgumų stiprinimu“, – informavo V. Cieminytė, kam atiteks pinigai, jei Turto bankas parduos tarnybinius butus.
Turi ir kito nekilnojamojo turto
Beje, KAM priklauso ne tik tarnybiniai butai, kurių ministerija ketina atsikratyti. Lietuvoje yra ne vienas nereikalingas statinys, o tie pastatai jau kelerius metus yra nebenaudojami – stovi tušti. Tokių pastatų Pajuostyje, buvusios 2-osios aviacijos bazės teritorijoje galima suskaičiuoti ne vieną.
Beveik prieš porą metų „Panevėžio balsas“ rašė, kad Pajuostyje buvusio automobilių parko ir administracinės dalies (čia yra ir dalis kultūros paveldui priklausančių statinių) pastatus KAM siūlė perimti Panevėžio rajono ir miesto savivaldybėms. Apie pusę buvusios 2-osios aviacijos bazės teritorijos palikta Karaliaus Mindaugo mechanizuotojo pėstininkų bataliono mokymams ir pratybų reikmėms.
Taip buvo 2010 metų rudenį, o šių metų vasarą situacija Pajuostyje šiek tiek pasikeitė.
Vienam pastatui Pajuostyje, minėtos aviacijos bazės teritorijoje, pasisekė – KAM jį perdavė neatlygintinai naudotis Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos (LKRKA) Panevėžio apskrities skyriui. Vakar per LKRKA žaidynių atidarymą šis pastatas oficialiai ir buvo perduotas naudotis rezervo kariams.
Perdavimo ceremonijoje dalyvavęs Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) generolas majoras Edvardas Mažeikis pasidžiaugė, kad pradedama perdavinėti Pajuostyje esančius ministerijai priklausančius, bet nenaudojamus pastatus.
„Apie tų pastatų perdavimą jau seniai kalbama. Tiesa, Pajuostyje, buvusios 2-osios aviacijos bazės teritorijoje, yra pastatas, kuriuo naudojasi KOP sistema. Tačiau kiti ten esantys nenaudojami. Beje, kaip suprantu, KAM planuoja Pajuostyje dar dalį pastatų perduoti Panevėžio aeroklubui. Tačiau tikslios datos pasakyti, kada tai įvyks, negaliu. Beje, Aeroklubui, jeigu ir bus perduoti pastatai Pajuostyje, bus sudėtinga persikraustyti į naują vietą iš Stetiškių. Tokiam persikraustymui reikia nemažai pinigų, o klubas jų neturi. Todėl pastatų Pajuostyje perdavimo procesas vyks ilgai. Ministerija pasirašyti sutartį dėl pastatų perdavimo su Aeroklubu gali, manau, pakankamai greitai, bet pats persikraustymo procesas užsitęs“, – pasakojo KOP vadas E. Mažeikis, bet tuojau pat pridūrė, kad bet kokiu atveju KAM planuoja atsikratyti nereikalingų pastatų, kurių išlaikymui ir priežiūrai reikia skirti nemažai lėšų.
Raimonda MIKUČIONYTĖ
