Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sukurpė įstatymo papildymą, kuri leidžia savivaldybėms mokyklų valgyklų atnaujinimui naudoti valstybės lėšas, kurios atliko nuo nemokamam mokinių maitinimui skirtų pinigų. Tačiau apie tokį ministerijos žingsnį jau prabilta kaip apie meškos paslaugą mokiniams, rašo „Vakaro ekspresas“.
Žinia, liepą įsigaliojusio įstatymo dėl nemokamo visų pradinukų maitinimo dėka kai kuriose švietimo įstaigų valgyklose pietaujančių vaikų skaičius išaugo dešimčia kartų, tačiau valstybė lėšų skyrė tik maisto produktams pirkti ir nė cento - valgyklų materialinei bazei gerinti.
Dėl to mokyklų vadovai per vasarą, užuot ramiai atostogavę, suko galvas, kur gauti pinigų stalams, kėdėms, indams, o viena uostamiesčio mokykla net buvo priversta maitinimą organizuoti aktų salėje, nes valgykla - per maža.
Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus duomenimis, minimalus lėšų poreikis šiuo metu siekia 1,5 mln. litų - maždaug trylikai mokyklų valgyklų verkiant reikalingos pramoninės indų plovimo mašinos, konvektorinės krosnys, kita virtuvės įranga. Miesto valdžia piktinosi, kad tokių lėšų šiuo metu neturi ir siuntė raštus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM), prašydama padėti spręsti problemą.
Tačiau vienintelė pagalba, kurios sulaukta iš SADM, - rugpjūčio pabaigoje ministrės Vilijos Blinkevičiūtės pasirašytas įsakymas, kuris leidžia savivaldybėms nepanaudotas specialių tikslinių dotacijų socialinėms reikmėms skirtas lėšas panaudoti valgyklų patalpoms atnaujinti, virtuvės inventoriui ir įrangai įsigyti.
Pasak V. Blinkevičiūtės, ankstesniais metais daugelyje savivaldybių likdavo nepanaudotų lėšų, skirtų socialinėms išmokoms ir kompensacijoms. Teisės aktai šiuos pinigus leido panaudoti tik kitoms socialinėms reikmėms, pavyzdžiui, nepasiturinčioms šeimoms remti ar socialiniam būstui įsigyti.
Pakenks?
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) pirmininkas Virginijus Domarkas tokį ministerijos žingsnį vadina meškos paslauga vaikams. Jis įtaria, kad savivaldybės gali specialiai taupyti nemokamiems mokinių pietums skirtus pinigus, kad vėliau už juos galėtų atnaujinti mokyklų valgyklų įrangą.
Pasak seimūno, komitetui SADM pateikti duomenys rodo, kad atskiros savivaldybės pirmąjį šių metų ketvirtį panaudojo tik apie 30 proc. nemokamam mokinių maitinimui skirtų lėšų.
„Įdomu tai, kad tos pačios savivaldybės, nors pinigų turėjo pakankamai, vaikus maitino pigiausiai. Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė panaudojo tik 26 procentus lėšų, maždaug milijonas litų liko nepanaudota. Bet sostinės politikai vaikų pietums skyrė tik 3,60 lito, kai tuo metu Šiaulių - 6,41 lito“, - sakė V. Domarkas.
Remiantis SADM duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį išlaidos pietums skirtinguose šalies miestuose ir rajonuose svyravo nuo 3,38 iki 6,41 Lt. Minimali įstatyme numatyta suma - 3,38 Lt pietums buvo skiriama beveik 20 savivaldybių, o sočiausiai pietavo Šiaulių (6,41 Lt) ir Klaipėdos (5,08 Lt) mokiniai.
Užkirto kelią
Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus specialistai pastebi, kad nuo rugsėjo tos savivaldybės, kurios stengėsi kuo sočiau pamaitinti mokinius, tokios galimybės neteko.
Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotojos Jolantos Ceplienės, anksčiau įstatymu buvo numatyta tik minimali suma, kurią savivaldybės privalo skirti nemokamiems mokinių pietums ir nebuvo „jokio stogo“, tačiau šiais mokslo metais įstatymas nebeleidžia skirti daugiau nei 4,68 lito.
„Pernai mes pradinukų pietums skyrėme po 4 litus 50 centų, o vyresniųjų klasių mokiniams - po 5,50 lito. Šiais mokslo metais ir vieniems, ir kitiems skiriame litu mažiau. Labai norėtųsi pakelti patiekalų kainas iki maksimalios leistinos sumos, tačiau dėl išaugusio pietaujančių mokinių skaičiaus valstybės skirtų pinigų šiais metais mums ne tik kad neužteks, o dar pritrūks 62 tūkstančių litų“, - sakė J. Ceplienė.
Specialistės teigimu, pernai nemokamam mokinių maitinimui liko nepanaudoti 200 tūkst. litų. Šie pinigai buvo skirti socialinio būsto statybai.
Atšalę pietūs
Redakciją kasdien pasiekia tėvelių skundai, kad kai kuriose mokyklose pradinukai gauna pietums „mikroskopines“ porcijas, kurios dažniausiai dar būna ir visiškai atšalusios. Tačiau Klaipėdos švietimo įstaigų ūkio tarnybos inžinierė Liudmila Tamulevičienė ragino visus būti kantresnius.
„Tikrai dabar niekas nepuls tikrinti porcijų kaloringumo ar jų sverti - šiuo metu ne tas svarbiausia. Visuotinis pradinukų maitinimas - šokas ir virtuvių darbuotojams. Jų juk nepadaugėjo, daug kur trūksta įrangos. Tad gerbkim ir saugokim tuos žmones, kurie apskritai sutinka už minimumą dirbti tokį darbą, leiskim jiems ramiai įsivažiuoti“, - ragino L. Tamulevičienė.
Pasak specialistės, 1999 metais priimtame sveikatos ministro įsakyme maisto kaloringumo normos vaikams nurodytos parai, o mokiniai mokykloje gauna tik nemokamus pietus. Tad esą niekur nėra labai tiksliai pasakyta, kokio kaloringumo pietus mokykloje vaikai turi gauti.
„Stengiamasi, kad jie sudarytų 35-40 procentų dienos normos. Bet dabar virėjos visų pirma taikosi į pinigus, o kiek pavyksta „ištraukti“ kalorijų, tiek ir „ištraukia“, - sakė L. Tamulevičienė.
Specialistės teigimu, skaičiuojant gramais, pietūs turėtų atrodyti taip: 50 gramų mėsos, 50 gramų salotų, 100 gramų košės, 200 gramų sriubos ir kompotas.
Švietimo skyriaus specialistai tvirtina, kad mokyklos kaip įmanydamos stengiasi vykdyti įsakymą dėl nemokamo maitinimo, tačiau nėra visagalės. Esą valgyklos nepajėgios priimti daugiau darbuotojų, o dėl jų trūkumo kai kuriose įstaigose maistą į lėkštes dėlioja net mokytojams.
Laima Švedaitė
