Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius teigia, kad pateiktos įstatymo pataisos, kuriomis numatomas nemokamas mokslas visiems pažangiems studentams, pareikalautų papildomų 60 mln. litų per metus. Tai portalui „Balsas.lt“ sakė pats ministras.
Šią savaitę įregistruotose Aukštojo mokslo įstatymo pataisose siūloma gerai besimokančiais studentais laikyti visus pažangius jaunuolius, t.y. tuos, kurie sesijai pasibaigus neturi akademinių skolų, ir jiems garantuoti nemokamą mokslą.
Kaip portalui „Balsas.lt“ sakė A. Monkevičius, aštuoniems balams prilyginamas geras mokymasis sukelia gausybę įvairių problemų ir tik dar labiau paaštrina vertinimo sistemos ydas. „Pasikalbėkime su dėstytojais, studentais ir pamatysime, kiek yra įvairiausių problemų“, - sakė A. Monkevičius.
Anot ministro, vien konkurencija dėl aštuonių balų neužtikrins aukštojo mokslo kokybės. „Toks motyvas ne tik man, bet ir Seimo nariams bei studentams atrodo nelabai pagrįstas“, - teigė jis.
A. Monkevičiaus teigimu, studentai gerai studijuoja ne tik dėl materialinių paskatų. Jeigu yra vadovaujamasi tokiu įsitikinimu, tada mąstoma „kaip XX amžiaus pradžioje“.
Pasak A. Monkevičiaus, tam, kad kokybė būtų keliama, konkurencinių dalykų neužtenka, reikia ir pačių studentų suvokimo, kad žinios - jiems patiems reikalingos. Dėl to negabūs ir nedirbantys studentai neturėtų užimti valstybės finansuojamos vietos.
Kaip portalui „Balsas.lt“ sakė A. Monkevičius, tiek universitete įgijamos žinios, tiek diplomo standartas turi būti kokybiški. „Sistema turi būti tokia, kad mūsų studentai galėtų konkuruoti ir Europoje, ir pasaulyje“, - sakė ministras.
Anot ministro, 60 papildomų milijonų nėra maži pinigai, vien jais aukštojo mokslo sistemos problemos išspręstos nebus, tačiau tai sudaro tik 10-12 procentų šiandien skiriamų studijoms lėšų, dėl to nėra „didelė našta“.
Birželio pabaigoje Seimas pritarė prezidento pozicijai dėl aukštojo mokslo įstatymo. Nutarta, kad gerai besimokančiais studentais būtų laikomi aštuonetais bei geresniais balais įvertinti studentai. Tokie studentai kitąmet bus atleisti nuo mokesčio už mokslą. Studentai tokiu Seimo sprendimu piktinasi.
Praeito mėnesio viduryje šalies vadovas Valdas Adamkus grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Aukštojo mokslo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą.
Grąžindamas Seimui pakartotinai svarstyti įstatymą, prezidentas pasiūlė, kad jame būtų aiškiai nustatyti kriterijai, kas yra gerai besimokantys studentai.
Šalies vadovo pateikti siūlymai sulaukė nemažai kritikos: jais abejojo tiek dauguma Seimo narių, tiek švietimo ir mokslo ministras, neigiamą nuomonę yra išreiškę studentų atstovai bei Vilniaus universiteto senatas.
„Visiškai neaišku, kaip reikėtų sureguliuoti vertinimo sistemą, kad 8 balai atitiktų daugmaž galiojusią praktiką, kuomet fizikos, biomedicinos, technologinėse kryptyse studijuojančių studentų vertinimo proporcija sudarytų apie 30 proc. Kaip žinoma, apie 50 proc. jie nemokėjo įmokos, o dabar tos žirklės kirps kur kas žemiau. Tarkim, inžineriniuose moksluose, VGTU sudaro tik apie 9 proc.“, - tada sakė A. Monkevičius, pripažinęs, jog šiuo metu nėra kitos išeities, kaip tik pritarti prezidento siūlymams.
Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Vydas Gedvilas portalui „Balsas.lt“ tada tvirtino susilaikęs nuo balsavimo, motyvuodamas tuo, kad aukštajam mokslui reikalingi ryžtingi veiksmai, o priimtos „kosmetinės pataisos“ iš esmės nieko nepakeis.
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentė Indrė Vareikytė portalui „Balsas.lt“ teigė, jog tokios formuluotės priėmimas yra žalingas, kadangi Lietuvos aukštosiose mokyklose nėra vieningos vertinimo sistemos. „Pavyzdžiui, VGTU gauti aštuonis yra labai sudėtinga, nes dėstytojai nėra perėję prie dešimties balų vertinimo sistemos“, - sakė I. Vareikytė.
Anot I. Vareikytės, siekiant įgyvendinti tokias pertvarkas, turi būti įtvirtintas pereinamasis laikotarpis, kurio metu ministerija imtųsi užtikrinti, kad gerai besimokantys studentai iš tikrųjų gautų atitinkamus pažymius ir nebūtų nuvertinti.
Pasak LSAS prezidentės, kadangi tam tikros Seimo įstaigos dirbo nekompetetingai, nes prezidentūrai pateikė Konstitucijos netinkančią įstatymo formuluotę, dabar „bandoma studentų sąskaita priimti kompromisą“.
Aukštojo mokslo įstatymą parlamentarai vis dėlto planuoja dar koreguoti, nes baiminasi, kad ateityje sumažės studentų noras studijuoti griežčiau vertinamas fizinių, biomedicinos ir technologijų mokslų specialybes.
2008 m. birželio 5 d. Seimo priimtu įstatymu buvo įtvirtinta nuostata, jog gerai besimokančiais laikomi tokie studentai, kurių studijų dalykų įvertinimų vidurkis per semestrą yra ne mažesnis kaip įvertinimas ,,gerai“ pagal aukštosios mokyklos patvirtintus studijų rezultatų vertinimo kriterijus.
Prezidento nuomone, apibrėžiant gerai besimokančio asmens sąvoką yra pažeidžiami iš šalies Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalies kylantys reikalavimai gerai besimokančio asmens kriterijams nustatyti, kurie yra atskleisti oficialioje konstitucinėje doktrinoje.
Prezidentas buvo atkreipęs dėmesį, kad remiantis tokiu įstatymu, kiekviena aukštoji mokykla įgyja teisę savarankiškai nustatyti įvertinimo „gerai“ sampratą. Toks teisinis reguliavimas reikštų, kad konstitucinės gerai besimokančio piliečio teisės į nemokamą aukštąjį mokslą įgyvendinimas visiškai priklausys nuo to, kaip konkreti aukštoji mokykla apibrėš įvertinimą „gerai“.
Prezidentas laikėsi pozicijos, kad įstatyme nustatyti kriterijai, pagal kuriuos asmenys laikomi gerai besimokančiais, turi atitikti iš šalies Konstitucijos kylančius reikalavimus.
