Sukūrę genialų cigarečių kontrabandos planą, nusikaltėliai nepagalvojo tik apie nuodingas dujas, o šios juos atvedė į teismą.
Jei nusikaltimų planai dalyvautų sumanumo konkursuose, radviliškietis Vitalijus Dicas ir tauragiškis Laurynas Krakys tikrai gautų premiją už išradingumą. Jie sugalvojo genialų planą, kaip iš Kaliningrado srities į Lietuvą prekiniu traukiniu atvežti didelį kiekį kontrabandinių cigarečių. Tik užmiršo benzino garus – vėliau šie pačių kontrabandininkų vos nenunuodijo ir prišaukė teisėsaugą.
Pareigūnai taip ir nesužinojo, ar planą gabenti kontrabandines cigaretes prekiniu trakiniu sugalvojo traukinio mašinistas 31 metų V. Dicas, ar kontrabandininkas mėgėjas 24 metų L. Krakys. Tik nustatyta, kad šie vyrai savo sumanymą pradėjo kurti pernai kovo 13-ąją. Derindami kontrabandos planą, Vitalijus su Laurynu per savaitę vienas kitam pasiuntė per 80 SMS žinučių, kol pagaliau kovo 22-ąją nusikaltimui buvo pasiruošta.
Tądien mašinistas V. Dicas su padėjėju E. Ivoškumi prekinį sąstatą nuvedė į Kaliningrado srities Tilžės (Sovetsko) miestą. Po pietų jų valdomas šilumvežis prisikabino virtinę cisternų ir pasuko atgal į Radviliškį. Pagėgių pasienio kontrolės posto pareigūnai net neįtarė, kad vienoje tuščioje benzino cisternoje paslėptos 22 dėžės su 10 810 pakelių rusiškų cigarečių „Saint George Lights“, mažmenine kaina Lietuvoje kainuojančių per 38 000 litų. Kad cigaretės nesušlaptų ir nesusiteptų, dėžės buvo supakuotos į juodo polietileno maišus ir apklijuotos lipnia izoliacine juosta.
Sudėtinga traukinių kontrolė
Vežti kontrabandą traukiniu – ne juokų darbas. Reikia pakeliui stabtelėti, kad cigaretės būtų be pašalinių liudytojų iškrautos. V. Dicas su L. Krakiu sutarė, kad traukinys bus kelioms minutėms sustabdytas miške tarp Viduklės ir Tytuvėnų. L. Krakys atvyko į sutartą vietą ir pasislėpęs miške ėmė laukti. Manoma, kad jis turėjo bendrininką su mikroautobusu.
Žymiai sunkesnė užduotis teko mašinistui V. Dicui. Prekiniam sąstatui stoviniuoti tarpstotėse griežtai draudžiama, be to, traukinio judėjimo grafikas yra tikslus, bet kokie sustojimai turi būti fiksuojami traukinio kelionės lape. Negana to, traukinio greitį ir net semaforų signalus automatiškai fiksuoja šilumvežio „juodoji dėžė“ – greitmatis. Ir tai dar ne viskas – sąstatui neplanuotai sustojus, savo pulte tai pamato artimiausių geležinkelio stočių budėtojai. Jie radijo ryšiu iškart teiraujasi, kas atsitikę, ar nereikia pagalbos.
Tiesa, kartu dar būna ir mašinisto padėjėjas – stojant iškrauti kontrabandą, jo apgauti visiškai neįmanoma. Šio pasakojimo autoriaus nuomone, V. Dicas padėjėjo E. Ivoškaus ir neapgaudinėjo. Mašinisto padėjėjas turėjo būti kontrabandininkų bendrininkas, tik draugų dėka išvengęs atsakomybės.
Kaltę suvertė stabdžiams
Lengviausiai V. Dicui buvo „apgauti“ kelionės lapą, nes jį pildo pats mašinistas. V. Dicas kelionlapyje tyčia šiek tiek suklastojo važiavimo laiką, kad išloštų kelias minutes nepažymėtam sustojimui.
„Apmauti“ greitmatį – kiek sunkiau, bet jei esi prityręs mašinistas – irgi galima. Pradaręs jo dangtelį V. Dicas reikiamoje vietoje taip paspaudė žymėjimo juostą, kad įrašą darantis rašiklis pažymėjo neteisingą semaforo signalą – neva traukinys turėjo stabtelėti, kad praleistų kitą iš priekio važiuojantį sąstatą.
Sunkiausia mašinistui buvo apmulkinti Tytuvėnų geležinkelio stoties budėtoją Tatjaną Jarmantavičienę. Vos sąstatas stabtelėjo miške ir pribėgęs L. Krakys, įlindęs į cisterną, ėmė laukan mėtyti dėžes su cigaretėmis, atgijo šilumvežio radijo stoties garsiakalbis. T. Jarmantavičienė ėmė klausinėti, kodėl sąstatas neatvažiuoja, kodėl sustojo.
V. Dicas budėtojai pamelavo, esą kažko užsikirtęs sąstato stabdžių mygtukas. Girdi, jaudintis neverta, sistema tuoj užsipildys oru ir traukinys važiuosiąs toliau.
Tačiau tuomet įvyko nenumatytas dalykas. Pagalvoję, kaip apsaugoti cigaretes, kontrabandininkai užmiršo, kad reikia pasirūpinti dujokaukėmis – juk tuščioje cisternoje pilna benzino ir kitokių nuodingų naftos garų. Tad jais apsinuodijęs L. Krakys prarado sąmonę ir susmuko į naftos balą cisternos dugne...
Melo kojos trumpos
Brangi buvo kiekviena minutė, nes dėl neplanuoto sąstato sustojimo jau ėmė teirautis ne tik Tytuvėnų stoties budėtoja, bet ir geležinkelio ruožo tvarkdarys. Jo paraginta T. Jarmantavičienė dar kartą radijo ryšiu kvietė V. Dicą, paragino greičiau pajudėti.
Padėti cisternoje apalpusiam L. Krakiui suskubo mašinisto padėjėjas E. Ivoškus – strimgalviais šoko ant cisternos kopėtėlių ir taip pat į ją nusileido. Tačiau vos pradėjo kelti L. Krakį, čia pat susmuko ir pats apalpęs!
Matydamas, kad rimtai įkliuvo, V. Dicas radijo ryšiu budėtojai T. Jarmantavičienei dar bandė meluoti, kad traukinį užpuolė kažkokie žmonės.
Melo kojos trumpos. Kai išsigandusi T. Jarmantavičienė per minutę ant kojų sukėlė visą geležinkelio apygardą, prisimelavusiam mašinistui beliko per raciją pasakoti, kas nutiko cisternoje, ir prašyti, kad prie cisternos būtų skubiai iškviesti gelbėtojai bei greitosios pagalbos medikai.
Keturi Kelmės ugniagesiai-gelbėtojai, pasičiupę autonominius kvėpavimo aparatus „Drager“, šoko į sunkvežimį ir visu greičiu nukaukė į nelaimės vietą – buvo brangi kiekviena sekundė, apalpėliai cisternoje galėjo bet kurią sekundę mirti.
Gelbėti lindo liekniausieji
Šiaip ne taip sunkvežimiu miško keliukais nusigavę iki traukinio, užsikorę ant cisternos ir į vidų pašvietę ugniagesiai įsitikino, jog nelaimėliai guli talpykloje, kurioje prieš tai buvo vežami šviesieji naftos produktai – dyzelinas arba benzinas. Tai reiškia, kad laukti kolegų šiauliečių su specialiais hermetiškais skafandrais nebereiks.
Tačiau į tokią aplinką leistis vis vien labai pavojinga – cisternos viduje užtektų menkiausios kibirkštėlės ir gali nugriaudėti galingas sprogimas. Akimis neįžiūrimos mikroskopinės, tačiau sprogimui sukelti pakankamos kibirkštėlės spragteli įjungiant ar išjungiant elektrinį žibintuvėlį, suskambus mobiliajam telefonui, netgi vieną į kitą sutrenkus du metalinius daiktus.
Gelbėtojai nutarė, kad į cisterną lįs du liekniausi – pamainos viršininkas Mindaugas Gedminas ir skyrininkas Kęstutis Rimkus. Tam, kad cisternoje netyčia neįskeltų kibirkštėlės, vyrai nusijuosė diržus su metalo sagtimis, nusikabino kirvius. Tačiau laukė dar viena problema – cisternos anga per siaura įlįsti vyrui su kvėpavimo aparato suspausto oro balionu, kabančiu ant nugaros. Vyrams teko balionus nusisegti ir leistis į angą juos laikant iškeltus virš galvos.
Talpykloje M. Gedminas su K. Rimkumi apalpėlius apjuosė virvėmis. Viršuje laukę ugniagesiai vieną po kito juos ištraukė ir perdavė greitosios pagalbos medikams.
Į teisiamųjų suolą – dviese
Ištrauktieji vyrai atrodė apgailėtinai – abu juodi lyg negrai, išsivolioję naftoje bei dervose. Labiau nusilpęs tauragiškis L. Krakys buvo išvežtas į Kelmės ligoninės reanimacijos skyrių, o greitosios pagalbos mašinoje atkutęs mašinisto padėjėjas gana greitai iš ligoninės buvo paleistas ilsėtis namie.
L. Krakio bendrininkas su automobiliu nelaukė, kol atvyks ugniagesiai, ir spruko. Jis taip skubėjo gelbėti savo kailį, kad net pabijojo susirinkti Lauryno iš cisternos spėtas išmesti cigarečių dėžes.
Tą pačią dieną V. Dicas buvo nušalintas nuo darbo ir turėjo aiškintis jį iš darbo atleisti įsakymą paruošusiems viršininkams bei transporto policijos kriminalistams.
Neturėdami kur dingti, V. Dicas su L. Krakiu prisipažino. Tačiau manoma, kad jie neišdavė nei E. Ivoškaus, nei cigaretes iš miško turėjusio išvežti vairuotojo. E. Ivoškus liko liudytojas, o kitų sumanaus plano bendrininkų pavardės iš viso byloje nefigūruoja.
Šiaulių apygardos teismas V. Dicą ir L. Krakį pripažino kontrabandininkais ir nuteisė sumokėti 100 MGL dydžio baudas – kiekvienas po 13 000 litų.
Sigitas Stasaitis