Kalėdų išvakarėse žmonės paskendę rūpesčiuose piktinasi dėl to, kaip aktualioji finansų krizė sugadino jiems šventes ir kaip dar apkartins gyvenimą naujaisiais 2009 metais. Bet gal ne viskas yra taip blogai, kaip mes patys linkstame įsivaizduoti?
Juntamas nerimas
Vakar Seimas toliau įnirtingai svarstė įvairius mokesčių tarifų pakeitimo įstatymus. Buvo nutarta visiems suvienodinti gyventojų pajamų mokestį iki 21 proc., padidinti pridėtinės vertės ir pelno mokesčius atitinkamai iki 19 ir 20 procentų. Visos šios naujovės, kitaip dar vadinamos „antikriziniu planu“, kelia pagrįstą visuomenės, o kartu ir verslininkų baimę. Pasigirdus kalboms, kad nuo kitų metų planuojama apmokestinti dar ir visus automobilius, žmonės ėmė nuogąstauti, kad ateityje gali tekti mokėti net pagalvės mokestį.
Protestuodami prieš valdančiosios daugumos sprendimą panaikinti PVM lengvatą spaudai, Lietuvos rašytojai Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rūmų statė simbolinę barikadą kūrybai. Praėjusią savaitę panašią iniciatyvą surengė ir kiti kultūros veikėjai. Prie Seimo protesto koncertą surengė žymiausi Lietuvos scenos atlikėjai, o aukštųjų mokyklų dėstytojai piketavo prie Vyriausybės. Tačiau bene ryškiausiu ir labiausiai Lietuvos žmonių pastebimu protestu tapo Lietuvos krepšinio lygos (LKL ) sprendimas vieną dieną nerengti nė vienų šios lygos krepšinio varžybų.
Nespės pasiruošti naujiems mokesčiams
Šie pavyzdžiai rodo, kad visuomenė pradeda protestuoti prieš pačios išsirinktos valdžios vykdomą politiką. Tiesa, tokių protestų kaip Graikijoje, Lietuvoje nematyti – ir visa laimė,– bet juntamas tam tikras visuomenės susierzinimas. Kita vertus, žmonės skundžiasi net ne pačia antikrizinio plano idėja ar mokesčių suvienodinimo pasiūlymais, beje, realiai taip ir neįgyvendintais praktikoje, nes mokesčių tarifai nėra vienodi, bet piktinasi skubotai priiminėjamais sprendimais. Daugelis mokesčių tarifų pasikeis nuo 2009 m. sausio pirmos dienos. Bet bėda ta, kad tam nebus pasiruošę nei prekybininkai, nei juo labiau patys gyventojai.
Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje veikiantys prekybos tinklų centrai „Akropoliai“ jau paskelbė neketiną dirbti pirmąją Kalėdų ir pirmąją Naujųjų metų dieną. Atsisakymą dirbti sausio 1 d. „Akropolio“ administracija motyvuoja ne darbuotojų poreikių tenkinimu ir jų teise į šventes, bet tiesiog pripažįsta, kad nesuspės laiku ir tinkamai įgyvendinti nuo sausio 1 d. įsigaliosiančius Seimo priimtus sprendimus. Panašu, jog ne tik „Akropoliai, bet ir kiti prekybos centrai, įmonės, parduotuvės susidurs su analogiška problema.
Teigiamas aspektas
Bet gal iš dalies tai yra gerai? Bent vieną dieną metuose visuomenei bus suvaržyta galimybė tuščiai vartoti ir išlaidauti. Galbūt tokiu būdu daugiau žmonių šventes sutiks artimųjų, draugų ar mylimųjų kompanijoje, o ne kino teatre ar čiuožykloje, nors ir negalima teigti, kad toks Kalėdų šventimas yra prastesnis už meilę ir šilumą šeimos rate.
Tik tiek, kad pastaroji nieko nekainuoja. Tai leistų išspręsti papildomų šventinių išlaidų, kurios ir taip jau gerokai „apkarpė“ mūsų pinigines švenčių išvakarėse, klausimą. Kartu sudarytų sąlygas bent trumpam pamiršti apie nuolat aptarinėjamą krizę ir jos pasekmes mūsų gyvenimams. Žinoma, negalima sakyti, kad „Akropolių“ sprendimas nedirbti sausio 1 d. tiesiogiai veikia visuomenės požiūrį į krizę ir antikrizinį planą, bet tai, kad tą dieną nedirbs Lietuvos gyventojų vartojimą bene labiausiai skatinantis institutas, sudaro sąlygas žmonėms bent trumpam pagyventi be to, kas tą didžiąją krizę ir sukėlė.
Kaip nuspręsim, taip ir bus
Beje, Kūčių vakaras ir pirmoji Kalėdų diena taip pat yra puikios progos sugrįžti prie šeimyninių, dvasingų ir paprastų susibūrimų, kurių netemdytų liūdesys dėl sumažėjusio vartojimo.
Gyventojai jaučia krizę ir jos padarinius tol, kol suvokia vartojimą kaip neatsiejamą jų pačių egzistavimo dalį. Na, o pati krizė šį suvokimą tik dar labiau paaštrina. Tačiau mes galime neleisti jai sugadinti mums švenčių.
Na ir kas, kad krizė. Na ir kas, kad šiemet dovanų nupirkta ne už 200, o už 100 litų. Na ir kas, kad nėra 12 patiekalų ant Kūčių vakarienės stalo. Svarbiausia, kad per šias šventes mes galime pamiršti negandas ir rūpesčius, nugramzdinant krizę kažkur į nerimo paribį. Kitaip tariant, tik nuo mūsų pačių priklauso, kaip krizė paveiks Kalėdas ir jų šventimą.
