Lietuva nėra išskirtinė valstybė. Sunkumus išgyvena ir kitos šalys - Latvija, Estija. Prie euro zonos prisijungs tik tos šalys, kurios pasistengs.
Šiais metais euras švenčia dešimtmetį. Europos Sąjungos projektas, pavadintas „Ekonominė ir pinigų sąjunga“, laikomas vienu sėkmingiausių. Per dešimt metų sukurta 16 mln. darbo vietų. Žmonės, turintys darbą, gali tikėtis geresnio gyvenimo, o euras yra stiprus kaip niekad. O štai mes esame už borto, nes praleidome progą įsivesti eurą ir turėti stabilesnę ekonomiką, mažesnę infliaciją. Tuo pačiu praradome galimybę gyventi geriau. Ir dėl to reikia tik apgailestauti, nors patys esame dėl to kalti.
Lietuva tik „per plauką“ nepateko į euro zoną. Dabar atotrūkis vis didėja. Vadinasi, teisūs buvo tie, kurie sakė, kad tas 0,1 proc., kuriuo Lietuva viršijo leistiną infliacijos normą, buvo labai svarbus?
Dabartinė padėtis rodo, kad taip. Ir vyriausybei reikia pradėti mokytis iš savo klaidų. Ji turi ne tik kalbėti, bet ir veikti. Lietuvos banko vadovas tuomet garsiai pareiškė: „Aš pasakiau, kad euras bus, vadinasi - bus.“ Tačiau nieko nebuvo daroma, kad tas euras iš tikrųjų būtų. Prieš tai turėjome defliaciją, gal todėl įsivaizdavome, kad infliacijos pas mus negali būti...
Europos Parlamente pavyko užsitikrinti politinę paramą Lietuvos siekiui tapti euro zonos nare, tačiau to nepakako. Per mažai buvo dirbama pačioje Lietuvoje. Save gerbiantis banko vadovas jau būtų seniai atsistatydinęs iš užimamų pareigų, nes paprasčiausiai neatliko savo darbo. Jis kaip finansų specialistas tuos dalykus turėjo išmanyti ypač gerai. Dabar, kai pas mus auga infliacija, ponas Reinoldijus Šarkinas sako, kad jeigu būtume įsivedę eurą, infliacija nebūtų tokia didelė. Gėda kai taip kalba žmogus, atsakingas už visos mūsų valstybės pinigus. Infliacija pasiekė 11,7 proc., kai dar visai neseniai buvo vos - 2,7 procento.
Aš, kaip ekonomistė, jau tada mačiau priemonių, kaip galima buvo nesiveržiant diržų mažinti infliaciją. Kiek anksčiau buvo išleisti valstybės taupymo lakštai. Žmonės į juos investavo ir labai sėkmingai taupė pinigus. Tai iš tiesų buvo geras projektas. Kodėl nebuvo galima to paties dar kartą pakartoti? Juk niekas nebūtų nukentėjęs, susiveržęs diržų ar badavęs. O dabar kainos Lietuvoje auga daug sparčiau, nei kitose Europos valstybėse. Vokietijoje daugelis maisto produktų, drabužiai, avalynė jau kainuoja pigiau nei Lietuvoje.
Europos centrinis bankas planuoja įvesti griežtesnę ekonomikos kontrolę ES valstybėms. Ar tai nebus savotiška prievarta, ar ji pateisinama?
Tai pirmas rimtesnis pasakymas po euro įvedimo, kad iš centro bus daugiau nurodinėjama. Kiekvienai valstybei, kuri kasmet rengia atitikimo euro zonos kriterijams ataskaitą, bus nurodoma, ką ji turi daryti, kad sumažintų infliaciją, kokiais tempais turi mažinti valstybės skolą, jeigu tokią turi. Pradėjus ekonominės ir pinigų sąjungos projektą ir sukūrus euro zoną, valstybės neįgyvendina joms keliamų reikalavimų. Ekonominės prognozės - sudėtingas dalykas: vienur pakilo kainos, kitur kilo sausra ar potvynis, o pasekmes galima pajusti net pasaulio mastu. Todėl numatoma, kad ES ims griežčiau kontroliuoti ir nurodinėti vyriausybėms, kaip jos turi tvarkyti savo šalių ekonomiką. Manau, kad šiuo atveju tai pasiteisins. Įsivedę eurą, būtume turėję mažesnę infliaciją, mūsų pramonė, parduodanti Europoje savo gaminius, naudotų tuos pačius pinigus, kuriais moka už žaliavas ir moka atlyginimus. O dabar mokame ir už valiutos keitimą. Atmeskime emocijas, kad litas mums labiau patinka ir vertinkime iš ekonominės pusės. Matysime, jog patyrėme daug nuostolių. Ir dabar, kai Vyriausybė iš esmės nesiima jokių veiksmų, už viską sumokame mes - piliečiai.
Ko konkrečiai siūlote imtis, kad infliacija būtų pažabota?
Pasiremkime kaimynų patirtimi. Pažvelkime į Slovėniją, kuri parengė specialią programą ir sumažino infliaciją. Tai buvo trijų metų veiksmų planas - ką turi daryti valstybė, kad infliacija sumažėtų.
Tuo tarpu mes tik girdime įvairiausių datų, kada bus įvestas euras. Bet kad jį įvestume, reikia turėti planą, kaip tą infliaciją mažinsime. Dažnai sakoma, jog viskas brangsta, todėl neįmanoma infliacijos suvaldyti. Bet pažvelkime į Slovakiją. Ar ten kainos nekyla? Ar ten energija pigesnė? Tikrai - ne. O Slovakija nuo kitų metų įsiveda eurą. Vadinasi, valstybė turi parengusi planą ir jo laikosi. Reikia taikyti įvairiausias priemones, kad pasiektume rezultatą. Girdėjau politikus sakant: „Mes žmonių sąskaita euro neįvedinėsime.“ Tačiau ką tai reiškia? „Žmonių sąskaita“ dabar yra infliacija, nes ją apmoka žmonės, niekas kitas. Pinigų, kuriuos uždirbome pernai, šiemet vertė jau kita, nes turime dviženklę ir vis didėjančią infliaciją. Manau, Slovakijos pavyzdys yra puikus, kaip reikėtų tvarkyti ekonomiką. Būtina parengti euro įvedimo planą, kuriame būtų numatyta sumažinti valstybės išlaidas, peržiūrėti kreditavimo lengvatas. Vertėtų pagalvoti ir apie ekonomikos restruktūrizavimą.
Ar rudenį įvyksiantys rinkimai gali ką nors pakeisti?
Rinkimai savaime nieko nepakeis. Svarbu, kad juos laimėtų partija, turinti programą ir politinės valios normaliai valdyti ekonomiką, įvesti eurą. Negirdėjau, ar prieš tas diskusijas dėl euro įvedimo 2007 metais kuri nors politinė partija būtų rimtai pasisakiusi dėl euro. Matyt, kažkam buvo labai naudinga turėti pinigų politiką savo rankose ir laisviau ja disponuoti. Šiandien regime to disponavimo kainą. Maža to, dar pasigirsta minčių, kad reikia atsieti litą nuo euro, kas dabar turėtų ypač blogų pasekmių.
Kylant kainoms, žmogus priverstas vis labiau taupyti. Dažnai beveik visos pajamos skiriamos maistui ir būstui. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžio ir socialinės apsaugos išmokų indeksavimo įstatymą. Kaip tai vertinate?
Nemanau, kad tai efektyvi priemonė prieš infliaciją, kuri suryja ne tik pajamas, bet ir santaupas. Pirmiausia reikia kovoti su infliacijos priežastimis, o ne su pasekmėmis.
Inga LUKNAITĖ
