Gelbėtojai prašo įsileisti juos į namus ir pabrėžia, kad tik konsultuos gyventojus, tikrai nebaus.
Iki lapkričio ugniagesiai numato aplankyti kuo daugiau gyventojų, kurių namuose yra kietojo kuro krosnys. Žmonės bus konsultuojami ne tik dėl tinkamo kietojo kuro krosnių įrengimo ir eksploatavimo, bet ir dėl netvarkingos elektros instaliacijos, jiems bus suteikta informacija, kaip minėtus trūkumus pašalinti.
Vykstant akcijai gyventojai, norėdami pasikonsultuoti, gali ir patys pasikviesti ugniagesius į namus paskambinę į artimiausią ugniagesių komandą.
Ugniagesiai teigia, kad su nerimu laukia šildymo sezono, nes daugiausia aukų gaisruose būna atšalus orams, šildymo sezono metu. Pernai vien tik nuo rugsėjo mėnesio iki metų pabaigos šalyje kilo 2394 gaisrai, kuriuose žuvo net 39 žmonės. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų iš anksto pasirūpinti būsto saugumu: susiremontuoti krosnis, išvalyti ir palėpėse nubalinti dūmtraukius, susitvarkyti elektros instaliaciją, įsirengti dūmų detektorius.
Pastatuose, kuriuose yra įrengtos krosnys, prieš intensyvų kūrenimą būtina jas gerai sutvarkyti bei išvalyti dūmtraukius. Gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai jos yra perkaitinamos, atsiranda plyšių kaminų ar židinių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis, taip pat kai prakurams naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai.
Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą. Negalima malkų bei kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių. Kai kūrenasi krosnis ar dega dujinė viryklė, negalima išeiti iš namų, nepatikėti jų priežiūros mažamečiams vaikams.
