Lietuvos neįgaliųjų forumas, jungiantis 13 žmonių su negalių organizacijų, pritaria Seime svarstomiems Socialinių įmonių įstatymo pakeitimams, kad jau nuo birželio būtų draudžiama kurtis naujoms socialinėms įmonėms, tačiau negalią turintys gyventojai galėtų lengviau įsidarbintų laisvoje rinkoje.
„Mūsų galva, Socialinių įmonių įstatymas yra per brangus, tai yra žmonių su negalia darbo problemų nesprendžiantis modelis, kuris dar ir prisideda prie žmonių su negalia izoliacijos, nes skiriant lėšų socialinėms įmonėms, jų lieka mažiau atvirai darbo rinkai, sunkiausios negalios žmonės lieka visiškai atskirti, - teigia Neįgaliųjų forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė. - Lietuvos neįgaliųjų forumas su savo nariais viešai pareiškia palaikymą Seimo narių iniciatyvai, esame dėkingi tiems Seimo nariams, kurie pagaliau iškėlė šį negerumą ir disproporciją dėl socialinių įmonių į politinį lygmenį“.
Šiuo metu socialinėse įmonėse, kuriose dirba 51 procentas neįgaliųjų, valstybė kompensuoja jų darbo užmokestį, taip pat turi pirmenybės teisę pretenduojant į Europos Sąjungos paramą įvairiems projektams. Tokią tvarką neįgalieji kritikuoja - jie taip pat akcentuoja, kad socialinės įmonės dažniausiai įdarbina žmones tik fiziniam darbui, neatsižvelgdami į tikruosius neįgaliųjų gebėjimus.
„Jei mes skiriame paramą darbo užmokesčiui, įdarbiname neįgaliuosius į uždarytas įmones, jie sėdi uždarytuose darželiuose ir mokyklose, po to miršta tėvai ir jie lieka uždaryti įstaigoje. Ar mes to norime? Mūsų organizacija to nenori, modelis turėtų keistis, kad žmogus turėtų savo krepšelį - ne įmonė, bet žmogus“, - žurnalistams teigė Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkė Jelena Ivančenko.
Pati Jelena nuo gimimo turi nešioti rankos protezą, ji sako vadovaujanti ir Neįgaliųjų organizacijai, ir viešajai įstaigai, anksčiau yra dirbusi ir telekomunikacijų rinkodaros srityje, augina trejų metų sūnų. Moteris teigia, kad jos negalia jai netrukdo konkuruoti darbo rinkoje kartu su sveikaisiais, kaip ir daugeliui kitų neįgaliųjų.
Neįgalieji siūlo, kad tvirtinant naują finansavimo modelį, turėtų būti atsisakyta ydingos praktikos skirti dotacijas socialinėms įmonėms, kurios įdarbina lengvą negalią turinčius asmenis, pavyzdžiui, valymo paslaugų įmonės, o numatyti neįgaliojo krepšelį visiems darbdaviams, kurie, įvertinę individualius neįgaliojo poreikius, pritaiko jam darbo vietą: jei tai yra kurtysis, jam samdomas gestų kalbos asistentas, jei žmogus turi judėjimo negalią - pritaikant darbo vietą vežimėliui. Siūloma, kad specialistai vertintų individualius neįgaliųjų poreikius ir gebėjimus jau mokykloje ir pagal tai orientuotų juos į ateities profesiją.
Tuo metu socialinės įmonės, jų nuomone, turėtų įdarbinti tik sunkiausią negalią, kurie sudaro apie dešimtadalį visų neįgaliųjų.
Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadovė Dana Migaliova sako, kad šiuo metu nemaža dalis socialinių įmonių piktnaudžiauja lengvatomis, valstybės ir Europos Sąjungos parama, tuo metu lengvą neįgalumą turintieji neretai įdarbinami tik fiktyviai, nors gali įsidarbinti bet kur kitur.
„Nežinau, iš kur jie gauna duomenis: aš esu tik 40 procentų darbinga, man paskambino, pasakė, kad siūlo darbą, siūlė dirbti valymo įmonėje. Sakau, kad ne, kad turiu darbą, esu labai apkrauta. Jie sako - na, gal jūsų ir nelabai reikėtų, gal gali jūsų dokumentai gali dirbti. Yra ir tokių atvejų, kai neįgalūs žmonės iš tiesų įdarbinami fiktyviai“, - teigė D.Migaliova.
Seimas balandžio pradžioje ėmėsi svarstyti pataisas, kurios numato, kad valstybės pagalba būtų teikiama tik jau veikiančioms socialinėms įmonėms - subsidijos darbo užmokesčiui ir „Sodros“ įmokoms būtų skiriamos tik už tuos darbuotojus, kurie bus įdarbinti iki šio įstatymo įsigaliojimo. Subsidijos neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti ir darbo priemonėms įsigyti naujai įdarbinant žmonėms nebūtų mokamos. Siūlyta, kad naujoji tvarka įsigaliotų jau nuo birželio, tačiau Seimas galutinio sprendimo dar nepriėmė.
Norint paskatinti darbingo amžiaus neįgalių žmonių integraciją į darbo rinką, valstybės pagalba nuo kitų metų įmonėms taip pat būtų teikiama tik įdarbinus darbingo amžiaus neįgaliuosius, o ne sulaukusius pensinio amžiaus.
Prieš pataisas protestavę socialinių įmonių darbuotojai teigė, kad siūlomos naujovės sunaikins vienintelę neįgaliųjų integravimo į aktyvią darbo rinką sistemą Lietuvoje ir paskatins emigraciją.Anot jų, gatvėje atsidurs 7 tūkst. neįgalių darbuotojų.
Lietuvoje dabar veikia dabar 172 socialinės įmonės, pusšimtyje iš jų dirba tik neįgalieji. Šiose įmonėse 2016-aisiais dirbo per 6 tūkst. žmonių ir jos gavo beveik 24 mln. eurų valstybės paramos. Vieno dirbančiojo tokiose įmonėse išlaikymas, vertinant tiesioginę paramą, kainuoja 3820 eurų per metus.
Lietuvoje iš viso 166 tūkst. darbingo amžiaus žmonių turi negalią, iš jų dirba 47 tūkst., arba 28 procentai.
Socialinių įmonių įstatymas Lietuvoje veikia nuo 2004 metų.
