Pasibaigęs šildymo sezonas dar kartą įrodė, jog dėl pasenusių šilumos ir karšto vandens sistemų daugiabučiuose šilumos energija naudojama neefektyviai.
AB „Klaipėdos energija“ Klientų aptarnavimo centro specialistai iš daugiabučių namų, kuriuose nemodernizuoti šilumos punktai ir išbalansuota šildymo sistema, gavo daugiausia nusiskundimų dėl nekokybiško šildymo. O tokių namų gyventojų išlaidos už šildymą buvo didesnės, nei daugiabučiuose su naujais automatizuotais šilumos punktais ir subalansuota vidaus šildymo sistema.
Pranašumai
Esant senai namo šildymo sistemai su elevatoriniu mazgu nėra galimybės tinkamai reguliuoti į butus patenkančią šilumą. Rudenį ir pavasarį, kai oro temperatūra svyruoja ir keičiasi daug kartų per parą, elevatorinis mazgas nuolatos tiekia nustatytą šilumos kiekį.
Tuo metu modernizuota šildymo sistema automatiškai reguliuoja šilumos kiekį pagal lauko oro temperatūros jutiklius - pakilus temperatūrai šildymas išjungiamas, o temperatūrai
nukritus - įjungiamas. Taip sklandžiau pradedamas ir baigiamas šildymo sezonas, butai neperšildomi, taupoma ir šiluma, ir pinigai.
Reikia subalansuoti
Dar viena senų daugiabučių bėda - vidaus šildymo sistemų išbalansavimas. Dažniausia to priežastis - savavališkai pakeisti radiatoriai.
Anksčiau kiekviename daugiabutyje šildymo sistema būdavo subalansuojama taip, kad tiekiama energija tolygiai pasiskirstytų nuo pirmojo iki paskutiniojo aukšto. Prasidėjus rekonstrukcijų madai daugiabučių gyventojai pamėgo keisti šildymo prietaisus be suderinto projekto.
Projektinių reikalavimų neatitinkantys radiatoriai, papildomos „gyvatuko“ atšakos po vonios grindimis - tokie ir panašūs „išradimai“ išbalansuoja namo šildymo sistemą ir verčia kaimynus šalti. Todėl būtina inventorizuoti butuose esančius radiatorius, o nustačius pažeidimus parengti projektus ir pagal juos sutvarkyti butų šildymo prietaisus.
Specialistų patarimai
„Dėl kainos ir atsiperkamumo palankiausia iš daugiabučio namo modernizavimo priemonių yra šilumos punkto renovacija ir šildymo sistemų subalansavimas. Modernizuoto šilumos punkto kaina priklauso nuo konkurso būdu pasirinkto rangovo pasiūlytos kainos, pastato ploto bei šildymo sistemos galios. Tokia investicija atsiperka per 3-4 metus“, - teigia VšĮ Būsto agentūros Klaipėdos filialo atstovas Eugenijus Šimonis.
„Bet koks inžinerinis įrenginys yra tik priemonė tikslui pasiekti. Kokią naudą turi modernizuotas šilumos punktas, jei pastatas neturi šeimininko-prižiūrėtojo? Eksploatuoti turi tik specialistai, kurie užtikrintų kokybišką šildymą“, - sako AB „Klaipėdos energija“ Šilumos tiekimo departamento direktorius Leonardas Jokubauskas.
„Dujų ir kito kuro kainų augimas nežada nieko gero - šiluma niekada nepigo ir ateityje tikrai brangs. Kadangi daugiabučiuose namuose esantys šilumos punktai yra gyventojų bendroji dalinė nuosavybė, jau dabar reiktų administratoriams ir bendrijų pirmininkams tartis su butų savininkais, kad priimtų sprendimą dėl šilumos mazgo modernizavimo ir vidaus šildymo sistemos subalansavimo iki naujo 2008-2009 metų šildymo sezono pradžios. Tai leistų sumažinti išlaidas šilumai ir baigtųsi skundai, kad butai peršildomi ar šildomi nepakankamai“, - tvirtina „Klaipėdos energijos“ Šilumos pardavimo ir rinkodaros departamento direktorius Virginijus Zutkis.
„Vyriausybė ką tik patvirtino namų modernizavimo tvarkos pakeitimus. Valstybė nuo šiol rems nebe visas daugiabučių namų modernizavimo priemones, o tik tas, kurios energetiniu požiūriu yra veiksmingiausios. Vienas iš paramos taisyklių pakeitimų yra būtent susijęs su šildymo bei karšto vandens sistemų ir šilumos punktų esminiu pertvarkymu. Klaipėdos miesto savivaldybė, kompensuodama daugiabučių renovacijos projektus, taip pat ketina atsižvelgti į tai, ką modernizuos gyventojai. Šilumos centrų ir visos šildymo sistemos renovacija turėtų būti prioritetinė“, - sakė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sekretorius Vidmantas Plečkaitis.
Agnė LUKAUSKAITĖ
