Šalies savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų pradelsti kreditiniai įsiskolinimai nuo metų pradžios išaugo net 2,5 karto, tačiau valstybės biudžeto finansuojamų įstaigų skolos daugiau kaip 15 kartų mažesnės. Rugpjūčio 31 d. savivaldybių skolos siekė 374,3 mln. litų, o valstybės biudžeto tik 23,9 mln. litų.
Kaip pirmadienį Eltai aiškino Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius, per tris pirmuosius metų ketvirčius savivaldybės biudžetas negavo 94,8 mln. planuotų įplaukų iš gyventojų pajamų mokesčio lėšų. Nes tiek Kaune, tiek visoje šalyje masiškai mažėja darbo vietų, mažiau surenkama ir pajamų mokesčio, todėl savivaldybių biudžetuose skylės didėja - įsiskolinimai katastrofiškai auga.
Lietuvos savivaldybių asociacijos duomenimis, priimant 2009 m. nacionalinį biudžetą, valstybės biudžeto naudai iš savivaldybių atimta 150 mln. litų gyventojų pajamų mokesčio įplaukų, nesiejant šio savivaldybių pajamų mažinimo su įstatymais nustatytų savivaldybėms funkcijų ir įpareigojimų mažinimu. Be to, tikslinant šių metų nacionalinį biudžetą gegužės ir liepos mėnesiais savivaldybių biudžetų pajamos buvo dar sumažintos 461,3 mln. litų. Deja, savivaldybės negalėjo metų viduryje atsisakyti jų pradžioje prisiimtų įsipareigojimų, o tai irgi padidino savivaldybių įsiskolinimus.
Finansų ministerijos duomenimis, savivaldybės per 10 mėnesių gavo tik 73,5 proc. 2009 metams prognozuotų pajamų. Be to, savivaldybėms nepervesta ir dalis lėšų iš 2009 m. valstybės biudžeto Kelių priežiūros ir plėtros programos.
Tačiau mažėjant savivaldybių pajamoms, išaugo kai kurios jų išlaidos, nes savivaldybių teritorijose stipriai daugėja socialiai remtinų gyventojų. Pakėlus PVM tarifus kai kurios prekėms ir paslaugoms, savivaldybių išlaidos padidėjo dar ir dėl šios priežasties.
Eltos paklaustas, kokią išeitį mato iš tokios sudėtingos situacijos, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas atsakė, kad vien griežto lėšų taupymo režimo jau nebeužtenka. "Būtina viską padaryti, kad kuo greičiau ateitų europinės lėšos įvairiems statybos bei kitokiems investiciniams projektams vykdyti. Jei ekonomika kitaip nepagyvės, nuo baisių skolų neišsisuksime, nes dabar kas mėnesį Kaune bankrutuoja bent po 20 įmonių, tarp jų - ir stambių. Vadinasi, daugėja bedarbių, daugėja savivaldybių remiamų šeimų ar pavienių gyventojų".
Jo teigimu, savivaldybė stipriai apkarpė savo išlaidas - sumažintos lėšos telefono, transporto reikmėms, savivaldybės darbuotojai turi eiti nemokamų atostogų. sumažinti atlyginimai. "Dar galiu pridurti, kad sutaupėme per 100 tūkstančių litų per mėnesį iš dalies sumažinę Kauno gatvių apšvietimą. Suprantame, kad gyventojams toks apšvietimas kelia daug nepatogumų, bet kitos išeities kol kas nematome", - sakė V. Gudėnas.
Pasak administracijos vadovo, savivaldybei būtina turėti tam tikrą rezervą pinigų, kuriuos teks panaudoti daliniam europinių projektų finansavimui, nes Europos Sąjungos fondai paprastai skiria tik 80-85 proc. reikalingos sumos. Kofinansavimui reikalingus pinigais privalo pasirūpinti pati savivaldybė.
Lietuvos savivaldybių asociacija išreiškė susirūpinimą, kad 2010 m. vėl planuojama beveik 128 mln. sumažinti savivaldybių biudžetų pajamas, nors tiek Lietuvos įstatymai, tiek Europos vietos savivaldos chartija numato, jog savivaldybių finansiniai ištekliai turi būti proporcingi Konstitucijos ir įstatymų numatytiems įsipareigojimams.
Šios asociacijos valdybos narys Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas pirmadienį Eltai pripažino, jog šalies savivaldybių finansinė situacija tikrai yra kebli. "Prieš kelias dienas vykusiame posėdyje asociacijoje mes aptarėme pačias opiausias problemas, nes valstybės biudžete mažėja asignavimų, o savivaldybėms tenka vis daugiau sunkiai įvykdomų įpareigojimų. Bus taip, kad kitąmet nerasime kitos išeities, kaip atsisakyti dalies savivaldybėms deleguotų funkcijų".
A. Kupčinskas sako, kad, Lietuvos savivaldybių asociacija ne kartą kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę, prašydama nepagrįstai ir neteisėtai nemažinti savivaldybių biudžetų.
"Suprantame, kad valstybės ir savivaldybių biudžetai - susisiekiantys indai. Deja, daugybė savivaldybių jau dabar negali vykdyti savo įsipareigojimų. Manytume, pirmiausia Vyriausybė turėtų skirti lėšų, kad galėtume bent su savo kreditoriais atsiskaityti. Verslui tai būtų didelė paskata vystytis. Daugiabučių renovacijos planas, žinoma, yra geras sumanymas, bet kol jis "įsisuks", savivaldybės privačioms įmonėms turėtų jau dabar skolas grąžinti. Taip pat, manome, derėtų peržiūrėti visą mokesčių bazę, nes bėgdami nuo augančių mokesčių, žmonės pabėga ir iš Lietuvos", - sako Kauno miesto meras.
