„Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo tarp senjorų, taip pat rizikavo asmenys, kurie vieni augina vaikus, taip pat – bedarbiai. Šis skurdo rizikos lygis išaugo gana reikšmingai, padidėjus skurdo rizikos ribai nuo 379 iki 430 eurų per 2020 metus“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Monika Navickienė.
„Šalies gyventojų pajamos augo, tačiau padidėjęs skurdo rizikos lygis rodo, jog pačių pažeidžiamiausių, skurstančių situacija ne tik nepagerėjo, bet trajektorija yra prastėjanti“, – pridūrė ji.
Taip ministrė komentavo ketvirtadienį Statistikos departamento paskelbtus duomenis, kurie parodė, jog skurdo rizikos lygis pernai išaugo 0,3 punkto iki 20,9 proc., o žemiau skurdo pernai Lietuvoje gyveno apie 585 tūkst. gyventojų.
Anot jos, skurdas ir socialinė atskirtis yra itin ryškūs tarp senjorų ir vienišų asmenų.
„Tai išlieka problema, kurią būtina nedelsiant spręsti. Aš manau, kad mūsų priemonės, kurias esame suplanavę, padės pasiekti geresnių rezultatų, aišku, juos pamatysime vėliau“, – sakė M. Navickienė.
Ministrės teigimu, vidutinė senatvės pensija tyrimo laikotarpiu 2019 metais sudarė 80 proc. nuo skurdo ribos, kas rodo, jog dabar galiojanti pensijų indeksavimo sistema nėra efektyvi.
„Siekdami sparčiau mažinti pagyvenusių žmonių skurdą ir mažiausias pensijas artinti prie minimalių vartojimo poreikių, esame parengę naują socialinio draudimo pensijos indeksavimo modelį ir jau rudenį Seimui pateiksime atitinkamus siūlymus“, – teigė ji.
Tuo metu ministerijos Strateginių sprendimų paramos ir tarptautinio bendradarbiavimo grupės vadovė Ugnė Užgalė pabrėžė, kad nuosekliai mažėja absoliutus skurdas, tačiau teigė, jog svarbu vertinti tiek absoliutaus, tiek santykinoo skurdo rodiklius.
„Absoliutus skurdo lygis toliau nuosekliai mažėja, tas mažėjimas matomas visose tikslinėse, visose amžiaus grupėse“, – sakė U. Užgalė.
„Bet vis dėlto yra labai svarbu vertinti abu rodiklius, nes jie parodo gana skirtingus dalykus. Absoliutaus skurdo lygis yra labai naudingas krizės laikotarpiais vertinti, bet visgi žmonės yra linkę labiau vertinti savo situaciją santykyje su kitais, dėl to labai naudingas ir santykinis skurdas, o santykinio skurdo tendencijos yra gana neraminančios“, – teigė ji.
Absoliutaus skurdo lygis šalyje pernai sudarė 5,1 proc. ir buvo 2,6 punkto mažesnis nei užpernai. 2020 metais žemiau absoliutaus skurdo ribos gyveno apie 140 tūkst. šalies gyventojų.
Absoliutaus skurdo riba pernai buvo 257 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 540 eurų šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.
