„Tie įstaigos darbuotojai, kurie norės dirbti atnaujinamoje sistemoje, tikrai galės tą daryti, kvalifikuotų žmonių tikrai reikės, tačiau pati įstaiga – Ginčų komisija – bus naikinama, nes ji negali užtikrinti reikiamos darbo kokybės“, – BNS pirmadienį sakė Monika Navickienė.
Ministerijos teigimu, per metus 16 šios įstaigos darbuotojų išnagrinėja vidutiniškai apie 250 ginčų, tuo metu palyginus 50 darbuotojų turinti Administracinių ginčų komisija per tą patį laiką išsprendžią per 1,7 tūkst. bylų.
Prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikianti Ginčų komisija nagrinėja žmonių ir pensiją ar išmoką mokančių institucijų bei Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybos (NDNT) ginčus.
Seimas ketvirtadienį planuoja galutinai balsuoti dėl reformos paketo – juo siūloma pertvarkyti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą bei Neįgaliųjų reikalų departamentą su pavaldžiomis įstaigomis – vietoj jų įsteigti Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą. Numatoma, kad bus naikinama ir Ginčų komisija.
Pastarosios darbuotojai ir vadovai kategoriškai prieštarauja tokiai reformai.
„Reforma bus kenksminga ir žalinga neįgaliems“, – LRT tvirtino šios tarnybos vadovas Arvydas Akstinavičius.
Pasak LRT, Ginčų komisijos teisininkas Tomas Bakučionis iš savo tarnybinio pašto siuntinėja neva neįgaliųjų vardu pasirašytas peticijas prieš reformą.
Darbą imituojančių biurokratų veiksmus patys neįgalieji vertina kaip bandymą išsaugoti savo darbo vietas.
„Vienintelis dalykas, atrodo, kad jie tik savo kėdes saugo (...) „Prieš reformą peticiją iš savo tarnybinio elektroninio pašto siųsti už neįgaliuosius, aš pagalvojau, gal jiems su galva yra negerai“, – “, – LRT teigė Negalios organizacijų forumo atstovė Henrika Varnienė.
Reformai priešinasi ir Seimo opozicija. Parėjusią savaitę parlamente svarstant įstatymo pataisas „darbietė“ Vaida Giraitytė-Juškevičienė pasigedo poveikio neįgaliųjų integracijai, o socialdemokratas Algirdas Sysas suabejojo, ar ginčai dėl neįgalumo nustatymo ateityje būtų išsprendžiami taip greitai, kaip dabar.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Linas Kukuraitis teigė, jog reformai numatyta per mažai lėšų, tokiu atveju ji bus butaforinė, o žmonių situacija, jo žodžiais, nesikeis.
Pataisomis siekiama sukurti naują neįgalumo lygio bei individualios pagalbos išlaidų kompensavimą, įteisinti neįgaliųjų padėjėjus, vadinamuosius atvejo vadybininkus.
Planuojama, kad nauja sistema pradėtų veikti 2024 metais.
Dabar Lietuvoje yra 220 tūkst. negalią turinčių žmonių, o kasmet ji nustatoma virš 20 tūkst. Dabar tik 13 proc. neįgaliųjų gauna specialias paslaugas savivaldybėse.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikisi, kad 2025 metais 38 proc., o 2030 metais 42 proc. žmonių su negalia pasinaudotų socialinės įtraukties priemonėmis, skirtomis jų atskirčiai mažinti.
Taip pat norima, kad dirbančių darbingo amžiaus žmonių su negalia dalis 2025 metais sudarytų 39 proc., o 2030 metais – 47 proc., pernai šis rodiklis siekė 29 procentus.
