Susitikęs su Estijos prezidente Kersti Kaljulaid jis pakvietė atkurti reguliarių Baltijos valstybių vadovų susitikimų formatą.
„Manau, kad Baltijos šalių prezidentų susitikimų formatas galėtų reikšmingai prisidėti tiek prie regiono konkurencingumo didinimo pasaulyje, tiek tolesnės eurotransatlantinės integracijos gilinimo“, – feisbuke parašė G. Nausėda.
Jo teigimu, Baltijos šalių bendradarbiavimas yra strategiškai svarbus, siekiant gilinti Baltijos šalių ekonominę ir energetinę integraciją, sustiprinti mūsų regiono saugumą ir bendras pozicijas tarptautinėse organizacijose.
Vėliau G. Nausėdą priims premjeras Juris Ratas, parlamento pirmininkas Hennas Polluaasas.
„Vizito metu valstybių lyderiai aptars dvišalį politinį ir ekonominį bendradarbiavimą, saugumo situaciją Baltijos regione, NATO gynybos planus, Europos Sąjungos darbotvarkės, įskaitant ir derybas dėl kitos ES finansinės perspektyvos, naujos Komisijos formavimo, klausimus“, – rašoma Prezidentūros pranešime.
G. Nausėda žada kalbėtis apie bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, bendros Baltijos šalių kapitalo rinkos kūrimą.
Per susitikimus numatoma aptarti „elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentiniais elektros tinklais, bendros ES dujų rinkos sukūrimo bei Astravo atominės elektrinės saugumo“ klausimus, geležinkelių ir automagistralės tiesimą.
Lietuva siekia blokuoti elektros importą iš Astravo atominės elektrinės, bet nuogąstauja, kad elektra iš jėgainės bendrą rinką pasieks per Latviją.
Lietuva kol kas nėra prisijungusi prie kitų Baltijos šalių ir Suomijos kuriamos bendros dujų rinkos.
BNS žiniomis, derybos su Lietuva stringa dėl šalies reikalavimo palikti jai pinigus, gaunamus iš dujų tranzito į Karaliaučiaus sritį, diskusijų kelia kompensacijos už Lietuvos investicijas į dujotiekį su Lenkija.
Tai yra ketvirtasis prezidento vizitas. Jis jau lankėsi Lenkijoje, Latvijoje ir Vokietijoje.
