Į posėdį kviesta ir kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė, tačiau ji dalyvauti atsisakė, kadangi yra ne Vilniuje, o savo atsakymus valstiečiams išplatino viešai.
Kartu su LVŽS posėdyje dalyvavo ir valdančiosios koalicijos partneriai Lietuvos socialdemokratų darbo partijos frakcija. LVŽS sprendimą, kuriam iš dviejų kandidatų viešai išreikšti paramą prezidento rinkimuose, skelbs iki ketvirtadienio.
11 klausimų
LVŽS tikėjosi iš G. Nausėdos išgirsti jo nuomonę apie dalį partijos programinių nuostatų. Tarp jų – klausimai, susiję su pensijomis ir „Sodra“, viešojo sektoriaus optimizavimas, galimybė, kad Europos Vadovų Taryboje Lietuvai atstovautų ne prezidentas, o premjeras, Lietuvos santykių gerinimas su Lenkija, LVŽS vykdomos sveikatos politikos tąsa, Lietuvos konkurencijos teisės tobulinimas, antikorupcinių įstatymų kūrimas ir kt.
„Esu įsitikinęs, kad svarbiausia atsakyti į klausimus žmonėms. Frakcijos klausimai, noriu tikėtis, atspindi nemažos Lietuvos žmonių dalies klausimus. Jie tikrai bus labai svarbūs bendradarbiaujant prezidentui su Seimu ateityje“, – posėdyje kalbėjo G. Nausėda.
Tuo pačiu jis pabrėžė, kad jo apsilankymo tikslas nėra siekti valdančiosios koalicijos paramos, o gerbti kiekvieną rinkėją bei jam sudaryti aiškesnį vaizdą, kokių nuostatų laikosi kandidatas.
Požiūriai sutampa
Kalbėdamas apie Lietuvos atstovavimą Europos Vadovų Taryboje, G. Nausėda pabrėžė, kad, kaip numato Konstitucija, būtent šalies prezidentas formuoja šalies užsienio politiką. Tačiau jis patikino, kad svarbiausiais klausimais, kurie liečia ne tik Lietuvos užsienio politiką, prezidentas konsultuosis su ministru pirmininku.
„Esu įsitikinęs, kad geriausiai Lietuvos interesus galėtų atstovauti Lietuvos prezidentas. Ten iškyla dvišalių santykių klausimas. Nebūtų labai gera praktika, jei vieną kartą ten važiuotų prezidentas, kitą kartą – ministras pirmininkas. Nes santykių palaikymo prasme, nuoseklumo ir tęstinumo prasme, prezidento lyderystė čia turėtų būti neabejotina“, – sakė G. Nausėda.
Paklaustas apie įvykdytos pensijų reformos pasiekimus, G. Nausėda pripažino, kad šiuo klausimu padaryta neblogų sprendimų, ypač perkeliant „Sodros“ dalį į valstybės biudžetą. Tačiau kandidatui nerimą kelia bandymai supriešinti „Sodrą“ su pensijų fondais. Jis siūlė šioje srityje mokytis iš Vakarų valstybių, kurios pensijų kaupimo klausimais yra pasiekusios daugiau.
„Mano nuomone, šitaip priešinant ir suponuojant, kad tik „Sodra“ gali užtikrinti orią senatvę, mes klaidiname žmones“, – nuogąstavo G. Nausėda.
Kandidatas teigia palaikantis savivaldybių galių stiprinimą ir pažymi, kad regionų lyderiai dažnai skundžiasi dideliais iškeltais tikslais, bet neegzistuojančiais įrankiais pritraukti ir išlaikyti užsienio investuotojus bei spręsti nedarbo klausimus.
Kalbėdamas apie „Valstybės pažangos strategijos 2030“ keitimo galimybes, G. Nausėda pažymėjo, kad planas sukurtas dar 2012 metais, todėl jį reikėtų atnaujinti.
„Praėjo nemažai laiko ir norėtųsi žinoti, kokie yra tarpiniai strategijos įgyvendinimo rezultatai. Taip padarę, žinotume, kaip koreguoti programą. Manau, kad mums tikrai verta grįžti prie šito klausimo“, – posėdyje sakė kandidatas.
Valstiečių paklaustas apie galimybę šalies vadovui inicijuoti reformas, kurios užtikrintų kad per penkerius metus Lietuvos išlaidų vidurkis socialinei politikai (santykyje su BVP) pasiektų Europos šalių vidurkį, G. Nausėda akcentavo, kad didesnių įplaukų į biudžetą tikėtis negalime, jei po pastarosios mokesčių reformos sumažinti mokesčiai.
„Jeigu kitoje srityje mes užprogramuojame, kad mokestinių įplaukų ir BVP santykis nedidėja, nes pasirinkome tokią mokesčių reformą, klausimas, kaip mes ketiname stebuklingais būdais užtikrinti, kad didiname išlaidas, bet pajamų didėjimo neužtikriname“, – pastebėjo kandidatas.
Pasiūlymai teismų sistemai
G. Nausėda pritaria civilinio turto konfiskavimui bei draudimui už korupciją nuteistiems asmenims dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Papildomai jis siūlo geriau ruošti šalies teisėjus.
„Abejoju, ar mums reikia antikorupcinio teismo. Labiausiai, ko mums reikia, teisėjų specializavimo konkrečiose srityse. <...> Pasisakau už labai konkrečius teisėjų atrankos kriterijus, teisėjų programos rengimo sustiprinimą“, – sakė G. Nausėda.
Teismų sistemoje kandidatas pasigenda teismų sistemos atsivėrimo visuomenei, ši esą yra „savo sultyse verdanti sistema“. G. Nausėda norėtų įkurti Teisingumo tarybą, kurią sudarytų įvairių organizacijų, mokslo ir žiniasklaidos atstovai, kurie galėtų suartinti visuomenę su kol kas uždara teismų sistema.
Santykiai su užsieniu
Kalbėdamas apie santykius su Baltijos šalimis, Lenkija ir Ukraina, G. Nausėda sakė pritariantis valstiečių bei premjero Sauliaus Skvernelio požiūriui dėl ryšių plėtojimo su savo kaimynais.
„Santykiai yra ženkliai pagerėję, yra mažiau ultimatyvių reikalavimų, ypač iš Lenkijos pusės. Manau, kad nebus kliūčių mūsų santykius gerinti, tačiau reikės didinti mūsų santykių plotą“, – kalbėjo G. Nausėda, pridūręs, kad su kaimynėmis siektų bendradarbiavimo gynybos bei energetikos srityje.
Jis taip pat patikino, kad toliau plėtos draugiškus santykius su Ukraina ir jos naujuoju prezidentu V. Zelenskiu.
Atsakė iš anksto
Iš anksto į klausimu atsakius I. Šimonytė nesureikšmino LVŽS noro paremti vieną iš dviejų kandidatų ir mano, kad rinkėjai gali pasirinkti patys.
„Esu tikra, kad už Saulių Skvernelį balsus atidavę rinkėjai patys pasirinks sau tinkamesnį kandidatą II-jame ture“, – viešame laiške valstiečiams rašė I. Šimonytė.
Be to, kandidatė mano, kad valstiečiams jos esminės programos nuostatos žinomos ir iš programinių tekstų, ir iš debatų, ir iš bendro darbo Seime.
„Tikiu, sutiksite, kad būtų itin sudėtinga man prikišti, jog man nerūpi viešojo sektoriaus padėtis – niekas geriau už mane nežino, kokias skausmingas pasekmes sukelia bandymas ignoruoti ilgamečius neatitikimus tarp įsipareigojimo finansuoti vieną ar kitą sritį ir drąsos įvardinti tokio įsipareigojimo kainą“, – laiške rašė I. Šimonytė.
Ji stebėjosi valstiečių reikalavimu prezidentui stengtis siekti socialinių išlaidų ir BVP santykio, artimo Europos Sąjungos vidurkiui, kai valstiečių sudaryta Vyriausybė savo programoje neprognozuoja tokio padidėjimo.
I. Šimonytė dėstė, kad jai rūpi tvarus viešasis sektorius bei viešieji finansai ir ji pasirengusi diskutuoti apie „socialinio kontrakto apimtis“. Kandidatė patikino, kad kryptis stiprinant Lietuvos įsitvirtinimą Vakarų erdvėje nesikeis, jai svarbūs santykiai su Lenkija, kiti daugiašaliai santykiai.
Anot I. Šimonytės, kovoje su korupcija jos „nevedžios už rankos neaiškūs tarpininkai“ ir ji pati ketina pas tokius nevaikščioti.
„Taip pat neprašysiu ir nepriimsiu politinės paramos iš korupcija įtariamų asmenų bei tų, kurie turi didelių reputacinių problemų“, – rašė I. Šimonytė.
Dėl kitų klausimų – vykimo į Vadovų tarybą, tolesnį Pažangos strategijos keitimą ir kt. – I. Šimonytė žadėjo su partijomis diskutuoti vėliau.
Be to, I. Šimonytė stebėjosi besikeičiančiais valstiečių pareiškimais dėl kandidatų palaikymo. Pirmiausiai LVŽS ir G. Nausėdą, ir I. Šimonytę vadino konservatorių kandidatais, kurių nepalaikys, kiek vėliau R. Karbauskis pareiškė, kad tikrai nebalsuos už I. Šimonytę.
Antrasis Lietuvos prezidento rinkimų turas vyks gegužės 26 dieną kartu su rinkimais į Europos Parlamentą.
