Taip jis kalbėjo Nyderlandams paskelbus, jog ši šalis kelioms savaitėms pratyboms atsiųs į Lietuvą ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas „Patriot“.
„Turime nesustoti, eiti toliau, rotacinė oro gynybos sistema – sistema, kurią sudaro daugybė elementų. „Patriot“ yra labai matomas ir labai rimtas elementas, bet tik vienas iš jų“, – BNS penktadienį Vilniuje sakė šalies vadovas.
„Dirbsime su kitais sąjungininkais, manau, kad keletas iš karto valstybių gali būti mums potencialūs tiekėjai“, – pridūrė jis.
Nei Lietuva, nei Nyderlandai nedetalizuoja, kada tiksliai ir kuriam laikui ši sistema bus dislokuota.
Lietuvos Krašto apsaugos ministerija tik nurodo, kad pratybų metu vasarą „bus treniruojamas gebėjimas per itin trumpą laiką perkelti oro gynybos sistemas bei padalinius ir sklandžiai juos integruoti oro gynybos užduočių vykdymui“.
„Derybų klausimas, kiek tiksliai ji galėtų čia būti“, – teigė G. Nausėda.
Vis tik jis pabrėžė, jog net ir trumpas šios sistemos dislokavimas pakeltų „Patriot“ ir Lietuvos pajėgumų sąveikos lygį.
„Mūsų kariuomenė susipažintų su jos buvimu, su jos sąveika su kitais oro gynybos elementais. Tai yra didžiulis žingsnis į priekį patirties kaupimo prasme, kaip ta oro gynybos sistema atrodo praktiškai. Žinoma, norėtųsi, kad šitą „Patriot“ sistemą papildytų ir kiti oro gynybos elementai, bet tam dar reikia laiko“, – kalbėjo prezidentas.
Lietuva jau kurį laiko prašo NATO sąjungininkų rotuoti antžemines oro gynybos sistemas įgyvendinant pernai sutartą regioninį rotacinį oro gynybos modelį.
Apie tai, kad modelis šiemet pradės veikti, įskaitant „Patriot“ dislokavimą, kovo pradžioje pranešė buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Galimybę regione dislokuoti oro gynybos pajėgumus Lietuva yra aptarusi su JAV, Vokietija, Švedija, Nyderlandais, Italija, Graikija.
