„Lietuvos nepriklausomybė, laisvė yra kaip tas trapus indas, kurį mes privalome branginti, saugoti, neleisti jam įtrūkti“, – žurnalistams vėlų sekmadienio vakarą sakė šalies vadovas.
Naujausiais duomenimis, G. Nausėda rinkimuose surinko 75,24 proc. balsų, o jo varžovė, konservatorių kelta premjerė I. Šimonytė – 23,25 proc. balsų.
Kaip svarbiausius partnerius šalies vadovas įvardijo Jungtines Valstijas, Vokietiją, Lenkiją, Baltijos valstybes.
„Turime labai panašią poziciją tais klausimais, kurie yra kertiniai: parama Ukrainai, požiūris į Rusijos grėsmę“, – teigė G. Nausėda.
Jis tvirtino ketinantis tęsti tuos darbus, kuriuos pradėjo. Tą padaryti, anot prezidento, padės per pastaruosius penkerius metus užmegztos pažintys su kitų šalių vadovais.
G. Nausėda vylėsi, kad tai leis Lietuvai tarptautinėje arenoje imtis ir „lyderės vaidmens“.
Prezidentas taip pat pabrėžė, kad Lietuva 2027 metais perims pirmininkavimą Europos Sąjungai, o tai – „geras būdas parodyti lyderystę“, šalyje jau surengus tokius renginius kaip NATO viršūnių, Trijų jūrų susitikimai.
„Lietuva tampa vieta, kurioje pasaulio lyderiai gali diskutuoti svarbiais mūsų būties klausimais“, – sakė jis.
Jūrų sienos su Latvija klausimas
G. Nausėda taip pat pareiškė besitikintis, jog antrosios kadencijos metu bus galima grįžti prie diskusijų su Latvija dėl jūrų sienos.
„Tikiu, kad tikrai bus galimybė prie jo grįžti, ir gal net susidarys palankesnės sąlygos jį spręsti, nes ta priešprieša dėl to, kam priklauso tariama nafta, kurios ten greičiausiai net nėra, trukdydavo susitarimą“, – sakė prezidentas.
Latvijos parlamente iki šiol neratifikuotos abiejų šalių jūrinės sienos klausimas, anot jo, yra „praradęs dinamiką ir aktualumą“ dėl pasikeitusių aplinkybių.
„Šis klausimas įgijo truputį kitokį potėpį. Mes pradėjome visiškai kitomis aplinkybėmis, kuomet iš tikrųjų buvo galvojama, kad toje vietoje reikia ieškoti naftos resursų, pradėti žvalgybos darbai, kilo visiškai nereikalingos įtampos tarp mūsų puikios kaimynės“, – teigė G. Nausėda.
„Dabar mes kalbame daugiau apie visai kitus dalykus – vėjo energetikos parkus ir panašiai. Tai aš atvirai pasakysiu – šis klausimas yra praradęs dinamiką ir aktualumą abiems valstybėms“, – pridūrė jis.
Lietuvos ir Latvijos jūros sienos sutartis dėl jos nustatymo pasirašyta 1999 metų vasarą, tačiau jos iki šiol nėra ratifikavusi Latvija.
