Lietuvos prezidentas G. Nausėda vizito Turkijoje metu su šios šalies prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu aptarė Baltijos ir Juodosios jūros regionų saugumo klausimus, pasirengimą artėjančiam NATO viršūnių susitikimui Vilniuje.
Po susitikimo G. Nausėda sakė, kad Turkija tikrai „atvirai žvelgia“ į Švedijos ir Suomijos narystės klausimą.
„(Turkijos – BNS) prezidentas pripažino, kad jie šiek tiek skirtingai traktuoja šias valstybes. Suomijos narystės klausimu, sakyčiau, žalia šviesa beveik visiškai uždegta. Švedijos narystės klausimu yra dar tam tikrų komplikacijų. Aš išreiškiau viltį, kad tos komplikacijos dar gali būti pašalintos iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje, tikėkimės, kad ta, kad ir nedidelė viltis, dar gali būtų įgyvendinta“,– sakė Lietuvos vadovas.
Jis vylėsi, kad Vilniuje susitiks 32 NATO valstybės, šiuo metu aljansą sudaro 30 narių.
„Suomijos ir Švedijos narystė sustiprintų mūsų pačių ir pačios NATO saugumą“, – tvirtino Lietuvos prezidentas.
Jis pagyrė Turkiją už jos indėlį teikiant karinę paramą Ukrainai.
„Turkija ne žodžiais, o darbais tikrai remia Ukrainą, tiekia reikalingą karinę įrangą, kuri labai sėkmingai pasiteisina kovos lauke“, – sakė G. Nausėda.
Turkijos vaidmuo tarptautinėje arenoje išaugo Rusijai pradėjus karą Ukrainoje. Ši NATO narė tarpininkavo deryboms tarp Maskvos ir Kyjivo dėl Ukrainos grūdų eksporto, karo belaisvių. Ankaros balsas taip pat svarbus Švedijai ir Suomijai siekiant narystės NATO – Turkija ir Vengrija liko vienintelės aljanso valstybės, neratifikavusios šių Šiaurės šalių stojimo dokumentų.
Ankara delsimą motyvuoja kaltinimais Švedijai, kad ji suteikia prieglobstį, jos nuomone, teroristams, ypač Kurdistano darbininkų partijos nariams, tačiau nurodo, kad yra pasirengusi greičiau pritarti Suomijos stojimui į Aljansą.
