Be to, prasidėjus Seimo rinkimų kampanijai, šalies vadovas siūlo lėšas, skiriamas žiniasklaidai, kontroliuoti ir Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK).
„Žinote, kas man nepatinka, kad šitas procesas yra toks pusiau pridengtas užuolaida kažkokiomis nedidelėmis sumomis, nedidelėmis porcijomis pinigai yra skirstomi, net ir Viešųjų pirkimų tarnyba iki galo negali išsiaiškinti kas, kaip ir prie ko“, – penktadienį žurnalistams teigė prezidentas.
Jis komentavo Vyriausybės kanceliarijos vykdytus pirkimus, kuriais žiniasklaidoje buvo perkamos vykdytos kampanijos „Lik namuose“ viešinimo paslaugos.
Komunikacijai dėl koronaviruso, viešinant per ilgąjį Velykų savaitgalį vykusią kampaniją Vyriausybė išleido per 80 tūkst. eurų, didžioji dalis sutarčių sudaryta su spausdintine žiniasklaida.
Anot šalies vadovo, šiuo atveju derėtų skirti papildomai lėšų Spaudos rėmimo fondui.
„Aš matau, kad Spaudos rėmimo fondas negali vykdyti savo funkcijos, nes kol kas, su savo ištekliais jis negali remti tų leidinių, kurie mums yra taip pat labai svarbūs (...) tai yra kultūros leidiniai, kurie jau ties gyvybės ir mirties zona balansuoja daugybę metų, tai yra regioninė žiniasklaida“, – sakė G. Nausėda.
„Todėl aš manau, kad būtų kur kas skaidriau skirti papildomą pinigų injekciją Spaudos rėmimo fondui, kad jis galėtų atlikti savo funkciją“, – pabrėžė šalies vadovas.
Anot prezidento, dėl prasidėjusios rudenį vyksiančių Seimo rinkimų kampanijos, visus žiniasklaidai skiriamus pinigus šiame kontekste turėtų vertinti ir Vyriausioji rinkimų komisija.
„Kiekviena pinigų porcija, kuri atitenka viešojo informavimo priemonėms, turi būti žiūrima ir vertinama taip pat ir Vyriausiosios rinkimų komisijos, mano giliu įsitikinimu“, – teigė G. Nausėda.
„Kad nebūtų taip, kad paskui aiškinsimės ar tai nebuvo paprasčiausias žiniasklaidos priemonių papirkinėjimas“, – pridūrė jis.
Sutartys dėl kampanijos „Lik namuose“ sudarytos su Interneto žiniasklaidos asociacija, „Santarvės laikraščiu“, kuris vienija 57 vietinius ir regioninius laikraščius, dienraščiais „Respublika“, „Vakaro žinios“, „Lietuvas rytas“, „Valstiečių laikraštis“ ir kitomis žiniasklaidos priemonėmis.
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) jau anksčiau kritikavo Vyriausybės sprendimą nevykdyti standartinių viešųjų pirkimų procedūrų šiai kampanijai, o pasirinkti skubesnį kelią, taip pat išsakė pastabų dėl viešumo stokos.
Nuogąstavimus dėl skaidrumo perkant viešinimo paslaugas išsakė ir „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas bei Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
