Prezidentūros išplatintame pranešime teigiama, kad komercializuojant strategines valstybės valdomas įmones būtina užtikrinti, kad viešosios transporto infrastruktūros objektai visada išliktų valstybės rankose.
„Priimti įstatymai nepalieka valstybei būtinų instrumentų, kuriais būtų užtikrinta nacionaliniam saugumui svarbios viešosios transporto infrastruktūros kontrolė“, – pranešime sakė G. Nausėda.
„Sieksiu, kad įstatymo lygmeniu būtų įrašytos nuostatos, suvaldančios rizikas ir užtikrinančios strateginius valstybės interesus laivyboje, oro erdvėje bei kelių ir vandens transporte“, – teigė šalies vadovas.
Po prezidento veto įstatymų paketas bus grąžinamas Seimui svarstyti pakartotinai.
Pagal birželio pabaigoje parlamento patvirtintą pertvarką numatoma, kad iki 2022 metų pabaigos Lietuvos oro uostai, „Oro navigacija“, Vidaus vandens kelių direkcija ir Klaipėdos jūrų uosto direkcija taps akcinėmis bendrovėmis, kurių 100 proc. akcijų valdys valstybė.
Susisiekimo ministerija teigia, kad akcinės bendrovės turės daugiau galimybių pritraukti įvairesnio kapitalo, ne tik skolintis ar naudoti valstybės biudžeto lėšas, be to, jos galės steigti antrines įmones ir efektyviau valdyti verslo riziką.
Dar vienos valstybės įmonės – Lietuvos automobilių kelių direkcijos – pertvarką ketinama svarstyti Seimo rudens sesijoje.
Mažinti valstybės įmonių skaičių Lietuvą paragino Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, į kurią Lietuva įstojo 2018-aisiais.
Organizacijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas Ulrikas Vestergaardas Knudsenas (Ulrikas Vestergoras Nudsenas) praėjusią savaitę interviu BNS sakė, kad tokia rekomendacija teikiama, nes tai prisideda prie skaidrumo, be to, valstybės įmonėms turint nestandartinę teisinę formą sunkiau užtikrinti lygias konkurencines sąlygas su kitomis įmonėmis.
