Prezidentas žurnalistams sakė, kad vis mažiau kalbama apie medicininę koronaviruso pusę ir vis daugiau apie ekonominę.
„Kol kas negalime pasidžiaugti, kad pinigai per likvidumo langelį [„Invega“] patenka į verslą greitai, deja procedūros gremėzdiškos, laikas netenkina. Įmonės negali gauti pinigų, kurie reikalingi šiandien, o ne poryt. <..> Visa tai sutvarkoma, jei to nepavyktų išspręsti procedūriškai, galima imtis įstatyminių procesų [skolos įstatymo], kad išmušti tą kamštį“, – sakė prezidentas.
G. Nausėda sakė, kad „Invegos“ [UAB „Investicijų ir verslo garantijos“] nepasirengimas tvarkytis su srautu, akivaizdus, verslas neturi savaičių, kurių gali reikėti įsibėgėti „Invegai“ teikti pinigus verslui.
Jis visgi pridūrė, kad mato šviesią ateitį, nes dalis inovatyvių įmonių parodė neįtikėtiną lankstumą, gebėjimą greitai ir naujai galvoti, veikti, gaminti. Prezidentas taip pat tikino, kad dabar puikus laikas pradėti kalbėti apie valstybinį banką.
„Šiuo metu susidarė palankios sąlygos kalbėti apie valstybinį banką, nes jei iki šiandien iškėlėme idėją ir buvo sunku pasirinkti, kokiu pagrindu tas valstybins bankas galėtų būti sukurtas – ar tai turėtų būti kuriama nuo nulio, ar reikėtų įsigyti veikiančio banko akcijų“, – sakė jis.
Anot prezidento, nesvarbu, kaip tai bus pavadinta, svarbu, kad padėtų.
„Ar pavadinsime jį banku, plėtros fondu, svarbu ne pavadinimas, o esmė, ar šis bankas prisidės prie Lietuvos ekonomikos konkurencingumo“, – sakė G. Nausėda patikinęs, kad įdirbis jau yra, apie tai kalbėta ir su premjeru.
Vetavo kainų reguliavimą – mato žingsnį į praeitį
Jis taip pat pripažino, kad be didelio džiaugsmo vetavo du įstatymus [civilinės saugos ir kainų reguliavimo]. Anot jo, kainų reguliavimas veda prie sistemos iš kurios mes išėjome ir nenorėtume grįžti.
G. Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo grąžino Seimui pakartotinai svarstyti balandžio 7 d. priimtus Civilinės saugos, Nepaprastosios padėties įstatymo ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymų pakeitimus, kuriais numatyta galimybė valstybės valdžios institucijų sprendimais nustatyti tam tikrų prekių ar paslaugų pardavimo ar tiekimo apribojimus, įskaitant ir prekių, paslaugų kainas.
„Valstybinio lygmens ekstremalios situacijos dėl įvairių priežasčių yra skelbiamos beveik kasmet, todėl tokios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo taikyti itin sudėtingas ir rizikingas kainų reguliavimo priemones .<..> Grąžindamas Seimui įstatymų paketą tobulinti, teikiu pasiūlymą įpareigoti Vyriausybę iškilus poreikiui efektyviai spręsti staiga išaugusių kainų problemą ne neveiksmingais draudimais, o prekių prieinamumo ir pasiūlos didinimo priemonėmis“, – spaudos konferencijoje kalbėjo jis.
Prezidentas aiškino, kad sprendimo dėl ekonomikos ir inovacijų ministro reikėtų, bet Luko Savicko jis vis dar nemato toje rolėje, esą Lietuva nėra tokia maža, todėl kandidatą galima pasirinkti ir iš kitų asmenų. Jis paatviravo, kad šis klausimas nėra pamirštas, dėl jo kalbasi įvairios pusės, o ministro buvimas, deja, pasak prezidento, nepagreitintų pinigų verslui skyrimo, procesai esą sudėtingesni.
Kritikavo Seimą
Prezidentas sukritikavo ir Seimo neveiklumą, esą šiuo metu parlamentas turėtų būti aktyvesnis, nė viena valdžios institucija neturėtų dominuoti, o visos valdžios institucijos turėtų dirbti išvien.
Prezidentas sakė, kad judėjimo apribojimai šalies viduje yra sunkūs sprendimai, kurie sukelia neigiamų reakcijų. Jis sakė, kad nežino ar karantinas po balandžio 27 dienos bus pratęstas, ar Motinos dienos proga jau bus galima keliauti, o gal vėl bus įvesti apribojimai.
G. Nausėda sakė, kad gal reikia elgtis nekonvenciškai ir leisti daugiau apribojimų, nei paprastai leistume. Jis prisipažino esantis konservatyvus karantino atlaisvinimo klausimais, esą jei tiek išgyvenome, laukėme, neturėtume visko paleisti vėjais greitai išeidami iš karantino.
„Principas atlaisvinti karantiną laipsniškai, įsitikinti, kad tai nesukelia pavojingo ar neigiamo rezultato sveikatos prasme. Ir tik tada judėti prie kito etapo. Jei įsitikinama, kad atlaisvinus pirmą etapą kilo naujų susirgimų protrūkis ir atsirado kitokių neigiamų reiškinių, čia pat reikia stabdyti atlaisvinimą ir bent kurį laiką nepereiti prie antro etapo. Man atrodo, kad tai – visiškai logiškas dalykas. <..> Jei šioje vietoje galima būti atsargesniu, aš būsiu atsargumo pusėje“, – sakė prezidentas.
Prezidentas penktadienį taip pat lankėsi inovatyvius technologijų sprendimus kuriančioje Vilniaus bendrovėje „Teltonika“, kur susipažino, kaip įmonė laikosi darbuotojų saugos priemonių karantino metu.
„Lankysis susipažinti su įmonės praktika taikyti saugos priemones, kurios svarbios įmonėms veikiant karantino laikotarpiu. Taip pat toms įmonėms, kurios planuoja atnaujinti veiklą“, – BNS sakė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
Pasak jo, „Teltonika“ karantino sąlygomis itin daug dėmesio skiria saugioms darbo sąlygoms. G.Nausėda šią savaitę konferenciniais skambučiais taip pat aptarė Lietuvos darbuotojų ir verslo situaciją, kultūrą.
Svarbiausia informacija apie koronavirusą
Koronavirusas yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Pagrindiniai jo simptomai yra panašūs į gripo: karščiavimas, kosulys, apsunkęs kvėpavimas ir kiti kvėpavimo sutrikimai. Sunkesniais atvejais koronavirusai sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.
Pagal kovo 28 d. atnaujintą apibrėžimą, nuo šiol įtariamas COVID infekcijos atvejis apibūdinamas taip: asmuo su ūmia kvėpavimo takų infekcija (staigiai prasidėjęs bent vienas iš šių simptomų: karščiavimas, kosulys, apsunkintas kvėpavimas) IR nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus IR 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios keliavo ar gyveno teritorijose, kur vyksta COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vietinis plitimas ar plitimas visuomenėje.
ARBA
Asmuo su ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomais IR buvęs artimame sąlytyje su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atveju.
Be įtariamų atvejų laboratoriniai tyrimai dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atliekami ir šioms tiriamųjų asmenų kategorijoms (šios kategorijos asmenys yra tiriami dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) laboratoriškai ir tik patvirtinus atvejį apie jį yra pranešama ir pradedamos taikyti atvejo valdymo priemonės):
1) Asmuo su sunkia ūmia kvėpavimo takų infekcija (karščiavimas ir bent vienas kvėpavimo takų ligos simptomų – kosulys, apsunkintas kvėpavimas) IR kuriam būtina hospitalizacija IR nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus. 2) Sveikatos priežiūros specialistai. 3) Kiti asmenys, kuriems pasireiškia ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomai. Tikėtinu atveju laikoma: toks atvejis, kurio tyrimas dėl 2019-nCoV yra neaiškus arba kurio tyrimai buvo teigiami atlikus pan-coronavirus vertinimą.
Patvirtintas atvejis yra asmuo, kuriam laboratorijoje patvirtinta COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), nepriklausomai nuo klinikos ir simptomų. SAM įsakymas numato, kad visiems į šalį iš užsienio grįžtantiems asmenims privalomas 14 dienų karantinas.
Tuo atveju, jei per 14-likos dienų izoliavimosi laikotarpį ligos simptomai neišsivysto, žmogus laikomas sveiku ir gali grįžti į įprastą gyvenimą.
Specifinio gydymo nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas.
Norint išvengti koronaviruso patariama laikytis bendrųjų higienos taisyklių: plauti rankas su muilu ir šiltu vandeniu, dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, ne mažiau, kaip 2–3 kartus per dieną vėdinti patalpas, kasdien valyti dažnai naudojamus paviršius kambaryje (pvz., naktinius stalelius, lovų rėmus ir kitus miegamojo baldus).
Žmonėms, kurie dirba namuose nuotoliniu būdu ir vengia socialinių kontaktų, kad nesukeltų pavojaus savo sveikatai, patariama buvimui lauke rinktis tokias vietas, kuriose yra sąlygos išlaikyti saugų atstumą apie 2 metrus (pvz., nuosavas kiemas, miškas, parkas ir pan.).
Portalas tv3.lt primena, kad Baltijos šalyse iki penktadienio vidurdienio iš viso patvirtinta 3290 naujojo koronaviruso atvejų, 32 mirtys užfiksuotos Lietuvoje, 38 – Estijoje, penkios – Latvijoje, rodo BNS iš oficialių institucijų surinkti duomenys.
Lietuva: patvirtinti 1149 atvejai, atliktas 53 tūkst. 101 tyrimas, mirė 32 žmonės.
Latvija: patvirtinti 682 atvejai, atlikti 32 tūkst. 837 tyrimai, mirė 5 žmonės.
Estija: patvirtinti 1459 atvejai, atlikti 37 tūkst. 594 tyrimai, mirė 38 žmonės.
